Ryklio kavinukas 4,5%

Šiame bloge dar nebuvo aprašytas nė vienas Raudonų plytų (RP) bravoro alus. Ne paslaptis, o ir patys teigia kad : "Dirbtuvės įkurtos aludarystės meistriškumu garsėjančioje senojoje Švyturio alaus darykloje Klaipėdoje.  Raudonų plytų alaus dirbtuvės – vieta, kur nedidelėmis partijomis gimsta netikėtos ir įdomios alaus rūšys. Čia naudojama alaus virimo ir brandinimo įrangą, kuri leidžia gaminti alų mažomis partijomis ir suteikia galimybę eksperimentuoti, „žaisti“ su įvairiomis tradicinėmis ir kiek netikėtomis alaus gamybai natūraliomis žaliavomis, ieškoti naujų, įdomių alaus rūšių, skonių ir aromatų." Vienur jau rašiau apie crafty reiškinį. Tai šis bravoras būtent lietuviško crafty pavyzdys. Su RP produkcija susipažinęs jau anksčiau. Tai Nežinomas krantas, Ungurio kojos, Bėganti kopa. Visi jie verti vienokių ar kitokių pagyrų. Labiausiai patiko Bocmano ūsai (IPA). Mažiausiai sužavėjo ar šiek tiek nuvylė Zombis tundroje, tikėjausi daugiau. Deja, visus aukščiau išvardintus neaprašiau. Niekada nevėlu tai dar padaryti. Taigi, šį kartą stautas, mano vienas mėgstamiausių alaus stilių. Netgi ir šis blogas pradėtas rašyti nuo Švyturio 20 statinių. Prisiminimai tik geriausi.  Tuomet Švyturys pasistengė, žiūrėsim kaip šį kartą. Ryklio kavinukas ganėtinai silpnesnis, įvardijamas kaip saldusis stautas. Saldumui sukelti panaudotas pieno cukrus - laktozė. Laktozė plačiai naudojamas saldiklis alaus ir vyno pramonėje. Mielės pieno cukraus nefermentuoja (neskaido į alkoholį),  ko pasekoje alus išlieka saldus. Dauguma suaugusiųjų šiaurinėje Europoje ir Šiaurės Amerikoje gali absorbuoti laktozę. Laktozės netoleravimas yra labai dažnas Azijoje ir Afrikoje. Šia liga sergantiems žmonėms išgerta nors viena stiklinė pieno gali sukelti pilvo skausmus ir viduriavimą. Lietuvoje atlikto epidemiologinio tyrimo metu sumažėjęs fermento laktazės aktyvumas nustatytas 34 proc. šalies gyventojų. Kuo žmogus vyresnis, tuo didesnė tikimybė, jog jis netoleruos laktozės. Aš laktozei tolerantiškas, matyt dar jaunas, nemalonumai negresia. Be to jau esu viręs stautą su laktoze, norėjau pasaldinti nurūgštėjusį alų. Gavosi ne koks. Žiūrėsim kaip šis. Kemšam:

Aromatas: 6/6  Neprastos šaltos kavos. standartiniai kvapai sutinkami aluje, stautiški bruožai užslėpti arba jų nėra. Tiesmukas kavos, daugiau nieko.

Išvaizda: 5/5 Labai tamsus, skaidrus su ne itin tvaria puta.

Skonis: 6/10. Per saldus, žiauriai saldus. Vėlgi dominuoja kavos natos. Jei stautiškuose aluose, aromate apynių priekabiai  ieškoti nereikėtų, skonyje jų pasigendu. Kartumo trūksta, aš jo nejaučiu.

Salyklinis kūnas taipogi blankus. Tamsiuosius, skrudintus salyklus greičiausiai permuša laktozė. Tas pats nutiko ir man. Persistengta ir tuo pačiu nueita lengvesniu keliu. Juk turtingesnį saldumą ir tvirtesnį kūną buvo galima padaryti žaidžiant su salinimo temperatūra. Bet ne, įpilam saldiklių.

Gomurys: 3/5 Niekas nekabina. Vandeningas kūnas su maža karbonizacija, nors alų gėriau pakankamai atšildytą. Gomury išlieka ta pati kava. 

Bendras įspūdis 10/20. Pasirinktas puikus stilius geram, charakteringam alui išvirti. Deja stiprus žingsnis žemyn. Labiausiai įsiminė per lengvas kūnas tokiam ryškiam saldumui, maža skonių įvairovė, viską gožianti kava. Kitą vertus moterims gali ir patikti. Vietoj šaltos Frape kavos ar panašių kavos kokteilių. Galima naudoti ir svečiams išprašyti. Pateikiant kartu su nuotraukų albumu po vaišių, vakarėliui besibaigiant. 

Bendras balų skaičius  30/50 arba 6/10 apibūdinamas kaip "Geriamas alus". Aš jo daugiau negersiu. Lauksiu progos paragauti RP naujausio kūrinio "Išplautas kadras" tikiuosi bus linksmesnis postas.

Dundulio "Juodaragis ir Devynragis

      Šį kartą jo Didenybė Dundulis, kaip išsireiškė Modestas viename savo straipsnių. Iš tiesų,  Dundulis šiuo metu išgyvena renesansą. Pateikia tiek įdomių naujienų, kad nežinau nė vieno lietuviško bravoro, kuris galėtų pasiūlyti ką nors panašaus. Naujienų tai netrūksta, tik visos jos tokios kaip čia pasakius... Tai rūbelį kokį naują aprengia, tai pačių nušlifuotą iki skausmo receptą iš naujo atranda. Žodžiu, kažkas vyksta ir reikia manyti teigiama linkme. Juodaragis ir Devynragis, tokia naujiena, kad baigiasi galiojimas už 15 dienų. Ant buteliuko vienur parašyta: skirtas ragauti, tinkamas šventėms ir asmeninėms apeigoms. Pirkau Kalėdoms, matyt, nebuvau vertas išganymui su šiuo alumi. Užsibuvo. Apeigauti pradedu nuo silpnesniojo Juodaragio alk. 6,6%  Gruitas su kadagiais ir kraujažole...
Aromatas: 9/10 Švelnus pieniško šokolado, gėlių natos. Kreminis pojūtis. Taurei šylant kvapas intensyvėja gan stipriai. Išlenda saldumas. Tokio niekada neteko sutikti aluje.
Išvaizda: 4/5 Drumstas, kavos atspalviai tiek kūne tiek putoje.
Skonis: 7/10 Saldumas persipynęs su gan ryškiais žolelių skoniais. Atpažįstamas tik GIN'o poskonis - kadagiai. Man per saldus.
Gomurys: 3/5 Viskas eilės tvarka: saldumas, žolynai ir ilgiausiai užsibūna kadagys. Viskas prigesintai, blankokai.
Bendras įspūdis: 16/20 Alus tikrai neįprasto skonio. Šiaip ar taip gruitas. Tik nuojauta sako, kad jau savo piką pragyveno. Tiek skoniai tiek kvapai prieš porą mėnesių siautėję 0,33l butelyje palengva palieka šį kūną.
Bendras balų skaičius 39/50 arba 7,8/10. Daugoka, balus rašiau atsižvelgiant į stilių. Kaip gruitas gal jis ir puikus. Bet kaip alus nelabai man suėjo. Duočiau 35-36 balus. Labiausiai įsiminė įkyrokas saldumas, keistas bet malonus naujas kvapas ir buteliukas tarsi meno kūrinys.
Apeigas užbaigsiu Devynragiu, kur kas didesnio 7,7% kalibro medaus alus su viržiais.

Aromatas: 8/10 Lengva rūgštelė su medaus prieskoniu. Tiesa sakant turi panašumų į Juodaragį tik šis gal kiek blyškesnis.
Išvaizda:4/5 Ūkanotas, šviesesnis už Juodaragį ir puta ženkliai tvaresnė.
Skonis:9/10 Kur kas geriau. Pasirodė belgiškų bruožų turintis. Nežinau kodėl, gal mielės mandros panaudotos? Gėrimo metu juntami viržiai, vėliau jie nepasirodo. Žymiai priimtinesnė versija nei jų dominavimas Dundulio "Viržinis" gruite. Sudėtingą skonių paletę sunku atskirai išvardinti.
Gomurys:3/5 Šiek tiek apyniuotas, salsvas išliekantis pojūtis
Bendras įspūdis: 17/20 Kaip ir dera, daugiau apeigų kulminacijai skirtas alus :) Man labiau patiko už Juodaragį. Sunkesnio, neišblėsusio kūno bet lengvai bėgantis alutis.
Bendras balų skaičius 41/50 arba 8,2/10 Vėlgi balus ko gero pritempiau. Kažin koki sentimentai juntami šiems dviems alučiams. Pagal balus papultų į "Išskirtinis" kategoriją. Deja tokiu pavadinti negalėčiau.

P.S.
Preliudijas į šiuos alus galite rasti pas patį Dundulį
 

Vilkmergės "Sezonų alus" vs Adnams "Wild Hop"

Jau trečius metus Vilkmergė tęsia tradiciją ir tikriausia vienintelė Lietuvoje išvirdama jauno derliaus alų, t.y. iš laukinių žalių apynių. Tik šiemet jis kažkodėl patapo "Sezonų alus" Bent jau pernai ar užpernai "Vilkmergės alus" supirkinėjo laukinius apynius iš pašalaičių. "Už žalių spurgų kilogramą „Vilkmergės” aludariai ketina pakloti 10 litų, už išdžiovintų – 30–34 litus." Kaip įmanoma nuskinti apynius, juos parduoti/nupirkti ir išvirti alų  (turint galvoje ne vaikiškus kiekius) tą pačią dieną man lieka paslaptis. Nes apyniai džiūsta gan greitai ir alaus iš  pavytusių apynių "jauno derliaus alumi" vadinti nederėtų. Na bet tiek to... Pernai kiek pamenu šis jų sezoninis alus manęs nesužavėjo. Šiemet, kaip deklaruoja Vilkmergė, išvirė kur kas mažesnį kiekį. Galimybė paragauti šio įdomaus alučio suteikta tik trims didžiausiems Lietuvos miestams. Kaune: London Grill (ne visuose) ir Gurmė restorane. Alus iš karto įgauna uždrausto vaisiaus statusą, tiesa? Bet taip jau nutiko kad alaus su laukiniais žaliais apyniais, bet ne lietuviško galima nesunkiai įsigyti ir pas mus. Stipriai atsinaujinusios PROMO Cash & Carry lentynos siūlo anglišką Wild Hop variantą. Puiki proga sudėlioti taškus... Kuo ypatingas šviežių apynių alus, ir ko iš jo tikėtis: Tai lyg  božolė (Beaujolais) vynas bręstantis gan greitai ir pradedamas pardavinėti tų pačių metų derliaus jau trečiąjį lapkričio ketvirtadienį. Derliaus alus tokių tradicijų neturi ir kam jų reikia.  Taigi, alui pirmiausia tai chlorofilas, aptinkamas žaliuose augaluose, aišku, ir apyniuose. Džiūstant augalui jis pasišalina. Taip pat žaliame apyny žymiai daugiau antioksidantų, polifenolių ir kitokio briedo, ko nesutiksi džiovintame. Neesu botanikas ar chemikas, nenoriu daug nusišnekėti, bet aluje būtent dėl chlorofilo turėtumėte jausti žalios žolės, šviežiai nupjautų pievų gaivumo, neprinokusių obuolių užuominų. Su laiku aluje chlorofilas skyla ir šis pojūtis blanksta. Gausybė antioksidantų traukia iš alaus likusį deguonį, kuris nėra geras alaus draugas. Ko pasekoje alus greitai bręsta, jo skonis greitai keičiasi į gerą pusę. Šiais metais pats viriau "derliaus alų" su paties augintais Saaz apyniais. Ir tik galiu patvirtinti kad jis visiškai kitoks. Iš pradžių kvape juntama aštri ir nieko gero nežadanti rūgštis (infekcija) po kelių savaičių stebuklingai dingo. Išryškėjo atšiaurus žoliškumas (dėl didelio/per didelio apynių kiekio) Po mėnesio alus atrodė visiškai subrendęs. Susigulėjo pažįstami malonūs kvapai ir pats salyklinis kūnas. Alus patapo savitas/charakteringas visiškai kitoks nei virtum su džiovintais apyniais. Vienintelis trūkumas verdant tokį alų, neina prognozuoti apynių kartumo. Apynių rūgštis, kuri apsprendžia kartumą aluje, kiekvienais metais gali skirtis, priklausomai nuo gamtinių sąlygų apynio vegetacijos metu. Bet čia daugiau teorija. Meti kartumo skaičiuokles į šoną, beri apynius į misą, verdi, ragauji, beri, verdi, ragauji ir t.t. Be to man alaus kartaus nebūna (čia pusiau juokais)

    Barmenas ilgai pildo taurę dėl gausios putos. Sako kad šis alus labiau putoja nei kiti šalia gulintys. Paima 2,5 EUR.

Aromatas: 6/10 Pro karamelės bruožus sunkiai daugiau kas prasimuša. Bet vis tik neaiškios apynių natos apčiuopiamos. Bendrai: aromatas blyškokas, bet malonus, savitas.

Išvaizda: 4/5 Tamsaus gintaro, ne itin skaidrus, su labai tvaria balta puta. 

Skonis: 8/10 Labiau dominuoja karamelė, bet nenuobodi. Juntamas taurus salyklų balansas ir apynių kartumas. Pernai buvo žymiai prasčiau, buvo per saldus, ne toks turtingas. Ragaudamas netikėtai prisiminiau Švyturio "Old Port Ale", nežinau kodėl, bet panašumų yra. Neragavęs jau virš metų atmintis gali ir pavesti.

Gomurys: 4/5 Tinkamos karbonizacijos, vidutinio kūno, galiausiai išryškėja keistas, tikriausia apynių kartumas, kuris labiau primena ąžuolo, gilių natas. 

Bendras įspūdis: 14/20 Man patiko, pasirodė taurus, brandus gėrimas. Gal kažkiek įtakojo jauki, rami aplinka. Deja šviežių apynių - žalios žolės/žoliškumo, kokį  įsivaizduoju "Jauno derliaus alų" aš pasigedau. 

Bendras balų skaičius 36/50 arba 7,2/10 neprastai, perkopia  "Puikus alus" kategoriją.

Wild Hop "ADNAMS Southwold" bravoras

Aromatas: 8/10 Citrusai, juodieji serbentai, aštrus žoliškumas. Oplia, ko ir ieškota. Ir pirmi įtarimai dėl apynių kilmės. Ar tikrai jie tokie laukiniai. Vėliau pagooglinus apie šį alų gamintojas užsimena be laukinių ir apie Fuggles, Goldings, Bramling Cross ir  Sovereign apynius. Prasideda...

Išvaizda: 4/5 Vario spalvos gan skaidrus. Puta tiesiog normali, nieko ypatingo bendrai paėmus.

Skonis: 6/10 Ganėtinai grynas/lėkštas. Maža salyklų gama. Salykliškumą numuša tuščias kartumas. Tiesa pasakius viskas bukoka. Dvilypis jausmas. Alus lyg ir skaniai bėga bet nežavi, nekabina. Mažai skonių tik saikingas kartumas.

Gomurys: 3/5 Vėlgi žoliškumas pereinantis į buką vaistinį kartumą. Pradeda pabosti.

Bendras įspūdis: 12/20 Tikrai žinau kad galima išvirti geresnį. Labiausiai džiugino aromatas, šviežios žolės užuominos kvape, skonyje, ir gomury. Atitiko jauno alaus bruožus. Nedžiugino salyklų parinkimas šiam alui, per lengvas kūnas.

Bendras balų skaičius 33/50 arba 6,6/10 Pagal rezultatą atitinka "Geras alus"  Iš tikro taip ir yra. Jis geras, bet ne puikus. Daugiau nepirksiu, neįdomus. 

Vilkmergės augintinis pasirodė žymiai stipriau. Nors "Jauno derliaus alus" stilių labiau atitiko užjūrio atstovas. Bet tik ne Wild Hop.

Green Monster IPA 6.3% Bravoras Apynys

IPA! IPA! IPA! Ir dar lietuviška! Super! Paskutiniu metu juntamas kažkoks nukreizėjimas  alaus pasaulyje minavojant šį stilių. Ir mane prieš  penketą metų  sužavėjęs "Kanapinis" iš Aukštaitijos bravorų tapo seniai "ne lygis". Net nežiūriu į tą pusę Vėliau sekė daugybė naujienų. Vieni alaus stiliai stūmė iš pirmų gretų kitus. Kiti įsitvirtino ilgam.  Man alaus madų pasaulyje  1 litro butelius užpildytus švelniu eliu dabar dalinai pakeitė 0,33 l apynių bombos su perspėjančiu IPA trumpiniu. Kaip  kalnakasyboje ar karyboje naudojamas TNT gali nunešti stogus (visomis prasmėmis), taip IPA kaip kam gali ištaškyti gomurius, suteikti laikiną nejautrą kitiems skoniams, na gal išskyrus Trinidado Morugos Skorpion pipirui (čia aš perlenkiau). Kam nepatinka itin kartus alus, siūlau ir nesivarginti. Ir be jūsų yra, o ir sparčiai pasaulyje daugėja stipriai apyniuoto alaus garbintojų. Apynių paklausa kiekvienais metais auga. Kai kurių apynių rūšių tapo sunkoka įsigyti ir man. Šis "žaliasis monstras" taip pat prisidėjo prie to. Pririjęs Citra apynių, kurių taip norėtųsi ir man, bent 100g.(out of stock). Apie vieną lietuvišką IPA jau rašiau čia. Dar galima rasti ir daugiau mūsiškų karčiųjų. Ir jų tik daugės. O dabar apie šį. Panaudoti Citra, Amarillo, Cascade ir Magnum apyniai. Be šviesių, karamelinių salyklų naudojami dar ir avižiniai dribsniai. Ir visa tai sugula į :
Aromatas: 7/10 Viską gožia citrusai, žoliški kvapai. Gan intensyvūs.
Išvaizda: 5/5 Ganėtinai skaidrus. Dažnai IPA alūs sutinkami ūkanoti, bent man taip pasirodė. Šis tuom nepasižymi. Puta labai tvirta.
Skonis: 7/10 Tik pradžioje karamelinis pojūtis užgožiamas apynių. Amerikietiškų apynių troika + pigesnis  kartusis Magnum. Kodėl gi ne. Tirpstantis greipfruto ar kaip rašo galima pajusti laimo vaisių skonis.Bet kažkokio Vaauu! nepajutau.
Gomurys: 3/5 Deja, gomurys kiek blankesnis. Lėtai sėdantis kartumas tampa vis bukesnis, trūksta turtingumo lyginant su daugeliu kitų vykusiu IPA'ų.
Bendras įspūdis: 14/20 Iš ragauto ir šiame bloge aprašyto Dundulio HumuluIPA šis pasirodė sunkesnis. Tiek savo kūnu tiek dvasia, gal dėl savo vardo :) Tikrai neblogas, netgi vykęs bandymas. Turint galvoje kad verdamas Kaune, iš viso sveikintina, manau jau suradęs savo gerbėjų ratą baruose.
Bendras balų skaičius 36/50 arba 7,2 balo iš 10galimų. Puikus alus...

Dundulio Viržinis 5,2 %

    Pavadinimas viską ir pasako. Prieskoniams panaudoti viržiai. Čia toje vietoje, kur aluje būna apyniai. Nežinau ar į šį dėta apynių. Jei ne, tuomet butelyje tūno grynakraujis Gruit'as. Jei viduramžiais būtumėte užsukęs į smuklę išlenkti alaus, jums nieko kito ir nebūtų pasiūlę apart gruito. Apyniai alui pradėti naudoti kiek vėliau, apie 17 amžių. Apyniuotas alus išsilaikydavo ilgiau.  Skoninėmis savybėmis tikriausia taip pat nenusileido gruitui, kuriame vis dar buvo naudojamos kraujažolės, pelkinis gailis, viržiai, kietis ir t.t. priklausomai nuo regiono. Kitaip tariant gruitas buvo po truputį išstumtas ir primirštas. Ir todėl šiais laikais verdamas tik mažųjų daryklų kartais net ribotais kiekiais. Taip nutiko ir su šiuo alumi. Labai ribota/sezoninė partija. Nusipirkau, patiko, norėjau dar, nebeliko. Daugiau info apie alų su žolelėmis  galite rasti čia

Aromatas: 10/10 Labai intensyvus ir tikrai ne dėl apynių. Panašus būna atidarius kibirą medaus. Kuris kerta giliai į nosį, po to persiduoda į gerklę. Saldainiai, gėliškas, vyraujantis aštrus medaus, kuris man ne itin patinka. Nepaisant to perteiktas itin profesionaliai.
Išvaizda: 4/5 Tamsesnio gintaro. Ir drumstas kaip gintaras. Puta išsilaikė tvirta.
Skonis:  9/10 Pirmasis ragaujamas gruitas iš daryklos. Tikrai nesitikėjau tokio viržių impulso. Salsvas salyklinis kūnas ir ryškus aitrokas apynių dominavimas, kurį nupasakoti sunku.
Gomurys: 3/5 Gomurys kiek blankesnis. Sumišęs saldumas su blėstančiu viržiniu poskoniu, kuris tampa ne itin malonus. Gal būt norėtūsi sausesnės pabaigos.
Bendras įspūdis: 18/20 Puikus gruitas. Labiausiai įsiminė kvapas. Geriasi gan sunkiai nors ir vidutinio kūno. Vykęs bandymas supažindinti su viržių skoniu, kuris kaip įsitikinau nebus mano mėgstamiausiųjų saraše. Aukštus balus skyriau dėl profesionalumo perteikiant žydinčių viržių skonines ir aromatines savybes.
Bendras balų skaičius 45/50 arba surinko 8,8 iš 10 galimų. Šauna į "Išskirtinis alus" kategoriją.

P.S.

Viržius aluje naudojau prieš 3 metus. Dėl praktikos ir žinių stokos išviriau galima sakyti  nevartojamą gruitą. Vis dar keletas butelių brandinasi. Viržiai  aluje (kai jų per daug) man atsiduoda pelke, durpėmis, žemišku skoniu. Šiais metais išviriau kiek atsargesnę versiją. Ragaujamas mėnesio brandos:

Žydintys viržiai rinkimo metu

Aromatas: Tamsūs salyklai, žoliškumas. Viržiai jaučiasi labai santūriai. Nepažįstant jų - neitų įvardinti kaip atskiro charakteringo kvapo.
Išvaizda:Viskas nuotraukoje. Palinkėčiau tik daugiau skaidrumo.
Skonis: Porteriškų bruožų tvirtai sukaltas 7.5 % alus. Viržiai skonyje išlenda ryškiau nei kvape. Bet saikingai. Tiesa pasakius gavosi skanus alus. Sudarinėdamas receptą ir koreguodamas tiesiog virimo metu panašaus rezultato ir siekiau/tikėjausi. Iki Dundulio šedevro pasitemti reikėtų gal dėl kvapo. Todėl sekantį kartą naudoti tik viržių žiedus, be šakelių. Skintus ir išdžiovintus žiedus laikyti sandariai iki virimo, arba pirkti iš aliejus.com įvertinant kvapo intensyvumą vietoje. Fermentuoti kiek galima žemesnėje temperatūroje (17-18 °C) Šis brandinosi prie 23°C.Skonį palikčiau savo ir nekeisčiau nieko. Tiems kas domisi ir žino kaip mane rasti užsukit, pasidalinsiu :)

Dundulio Wakatu 5.2% IBU25

Šiai karštai naujienai beveik jau metai,  bet mano ragautas pirmą kartą prieš keletą mėnesių. Išvirtas pagal Golden ale stilių su to paties pavadinimo Wakatu apyniais iš New Zealand. Kodėl būtent šie apyniai ir kaip Dundulio aludariai sėmėsi įkvėpimo išvirti šį mistifikuotu pavadinimu alų galima rasti čia. Tiesa sakant aš nieko nesupratau. Kažkokia mistikos ir įspūdžių iš liucidinių sapnų samplaika. Bet man legendos patinka. O ir pats alus tampa toks "su cveku".
Aromatas: 7/10 Vaisinis, žalių obuolių, kriaušių.
Išvaizda: 4/5 Graži kepurė, aišku, ji ne amžina ir neužsibuvo iki galo. Pasirodė gan drumstas.
Skonis: 7/10 Lengvi karamelės pėdsakai ir aišku apyniai. Bet taip švelniai. Bendrai pasirodė toks minkštas alaus skonis.
Gomurys: 5/5 Išliekantis lengvas apynių kartumas kurį įvardinti gan sunku. Bet man norėtūsi dar daugiau, aišku, čia ne IPA.
Bendras įspūdis:  15/20 Puikiausiai tinkantis sesijiniam vartojimui ir tuo pačiu ne kasdieniškas alus. Alternatyva lengvam bekūniam lageriui, kaip sesijinis gal kiek brangokas.
Bendras įvertinimas 38/50 arba 7,8/10 balo. Puikus alus. Pirksiu pabandyti po pusmečio.

Dundulio Humulupu IPA 5.5%

 Visai atsitiktinai užtikau Dundulio produkcijos Kaune. Specialiai tiesa sakant ir nemedžiojau. Anokia čia naujiena, bet vis gi.. Kaip žinia kauniečių įdomesniais lietuviškais crafty alumis mažieji bravorai nelepina. Girdėjau apkalbų, kad Kaunui tiesiog jo nereikia. Ir alaus snobų koncentracija šiame mieste nėra tokia didelė. Ką gi, reikia tikėtis reikalai pasitaisys ateityje. O aš kemšu Humulupu IPA. IPA stilius arba Indian Pale Ale puikiausiai aprašytas pačio Dundulio bloge. Nėra ką daugiau ir papildyti. Tik paminėsiu kad jame ieškosim apynių. Daug apynių...

Kvapas: 9/10 Be abejonės citrusinis ir vaiskus gėlių. Vasariškas
Išvaizda: 4/5 Ilgai užsibūnanti išraiškinga puta. Karamelinio atspalvio, truputį drumstas
Skonis: 7/10 Apynių sočiai, bet ne per daug. Ryškiausias greipfrutų kartumas. Gal kiek spygliuočių, bet tikrai neryškus. Su salyklu jokių fokusų. Tinkamai parinkti ir tiek. saldumas juntamas tik pradžioje, kol neatbėga apyniai.
Gomurys: 4/5 Poskonis lygiai toks pat koks juntamas suvalgius greipfrutą. Iš vidutinio pereinantis į lengvą kūną, man tinkamos karbonizacijos.
Bendras įspūdis: 16/20 Vykęs lietuviškas IPA. Bendras balų skaičius 40/50 Pataiko į "puikus alus" kategoriją. Bravo lietuviams. Kas mėgstat kartesnius - bandykit, turėtų patikti. Tik palyginimui vertėtų paminėti kad eiliniai vasariški alūs pagal IBU karčio vertinimo skalę turi apie 10-14. Šis gi deklaruojamas 47, Taip kad atsargiai...

'37'Medinis belgas 6,9%

Sekmadienį ryte kepėm šašlykus. Ryte tikriausia dėl to, kad Velykos. Neatsitiktinai ryte ant stalo atsirado ir alus. Šį kartą iš rūsio ištraukiau , deja, paskutinius 2 litrus belgiško elio. Sumasčiau kad beveik dviejų metų brandos jam pakaks. O ir man įdomu kaip jis susigulėjo, paskutinis ragavimas buvo praeitais metais rudeniop. Kadangi šį elį viriau pats, tai pažymių nerašysiu. Nemandagu kažkaip. Kemšam... Metų laikai keitėsi, alus nė velnio.
Kvapas: Rūgštelė, lengvas salyklinis su apčiuopiamais apyniais. Aplamai viskas prigesinta. Ir sauso apyniavimo Willamette paliko tik žolinį ar tai šieno pėdsaką. Mielių aromato, kas būdinga belgiškiems, jokio. Kitą vertus mieles naudojau neutralias, tai dėl to krimstis neverta.
Išvaizda: Kaip nuotraukoje. Per tiek laiko išskaidrėjo kaip ašara. Puta šampaninės tekstūros tik ilgiau išliekanti.
Skonis: Kaip ir minėjau, po pusmečio mažai pokyčių. Ryškus apynių skonis. Ąžuolas vis dar sunkiai slepiasi. Ir netgi kiša koją. Su jo kiekiu truputį perlenkiau. Viską atperka ilgoka branda. Pakankamai susigulėjęs, kampuotų skonių nebelikę. Išsausėjęs, vyno charakterį įgijęs, bet jokiu būdu nenurūgštėjęs ir vis dar alus.
Gomurys: Su gomuriu kiek kitaip. Išlenda kažkoks sunkiai nusakomas pašalinis poskonis. Arba tai iš ąžuolo, arba sauso apyniavimo rezultatas. Ir jis visai nedžiugina. Žodžiu, skaniausias tuomet kai alus  dar burnoje :)
Bendras įspūdis. Apyniai sudėti/parinkti netinkamai. Per daug ąžuolo. Bokalą išgėriau nesunkiai, bet kartoti nesinorėjo. Buvo ir švelnesnių gėrimų šalia, pradžiai. Šis alus buvo prasčiausias iš mano ilgai brandinamų, bet tikrai geriamas. Reikia vengti tokio kalibro taros. Butų tūnojęs ,033 l. buteliukuose, viskas būtu susigėrę skaniau, ir dar antrą atsikimšęs.
Taip aš sutikau šventąjį rytą  su 7% alumi, o ne su ostija burnoj. Kur ritasi pasaulis....?

Senovinis (Vilkmergės)

Dar viena įdomesnė naujiena lietuviško alaus rinkoje Vilkmergės "Senovinis".  Alus daugiau įdomesnis pačia gamybos technologija. O kam gamybos procesai nerūpi, vis tiek siųlyčiau paragauti.
Taigi trumpai apie patį stilių. Priskiriamas Altbier stiliui, kuris nėra dažnas svečias prekybcentrių lentynose. Pavadinimas "Senovinis" pasirinktas ne šiaip sau. Pirma, skambus pavadinimas ir dar apipintas legenda ne retą suintriguos. Antra, labiau pateisinama priežastis - sena alaus gamybos technologija naudota nuo 1838m. Vokietijoje, kuri padėjo pamatus lageriniam alui ir dabar sutelpanti į Altbier alaus stilių. Smulkiau apie Altbier galite rasti čia.
Aromatas: 6/10 Dominuoja salyklinis. Atšilus alui kažkur iš toli padvelkia apyniai.
Išvaizda: 5/5 Vario spalvos (kaip ir teigia gamintojas), skaidrus, su tvaria, kremine, ilgai išliekančia puta. Be priekaištų, gundo greičiau ragauti.
Skonis: 6/10 Sudėliotas tvarkingai. Jaučiami ir apyniai, kurie aromate buvo kiek prislopinti salyklo. Užkliūna gal kiek per didelis saldumas. Bet viskas proto ribose.
Gomurys 4/5 Tvirto-vidutinio kūno.  Patiko išliekantis poskonis, nors ir sėdantis gan greitai, bet apynio natas galima pajusti gan nesunkiai.
Bendras įspūdis 14/20 Visai patiko. Tiesa, viskas labai priklausė nuo geriamo alaus temperatūros. Vėsus pasirodė itin blankesnis. Ir nesuradau to arkliuko, kuris jį ištemptų į aukštumas.
Bendras rezultatas 35/50. Kaip jau minėjau, ragauti verta.

Švyturio "20 statinių"

         Specialiai Kalėdų šventiniam periodui išvirtas, internetų išliaupsintas ir mistifikuotas šis UAB "Švyturys“ alus užsibuvo iki vasario pabaigos. Manau pats laikas paleisti džiną iš butelio. Taigi, trumpa jo legenda. Švyturys nustebinti alaus mėgėjus, nors greičiau taikytasi į gurmanus pasirinko stipriu stautu. Žiemos vakarui geriau kažin ar ką tinkamesnio surasi. O kad mažai nepasirodytų, išvirę brandino 3 mėnesius 250 l. ąžuolo statinėse, kuriose pieš tai sluoksniavosi škotiškas Bunnahabhain viskis. Prieš pat didžiąsias šventes išpilstė į jų tradicinės kolekcijos butelius ir dėl bendro solidumo įvilko į gan neprastas popierines dėžutes. Iš kokių tolimųjų kraštų parsiplukdė 20 garsiųjų statinių ir kiek kraujo teko dėl jų pralieti čia nesiplėsim. Įdomesnis pats alaus įsigijimo faktas. Buvo viskas taip sureikšminta, jog rodėsi kad papuls tik ant išrinktųjų ir atkakliausių stalo. GAP'e paprastai nenusipirksi, tik rezervuojantis mail'u ir tik po kelis butelius. Vynotekoje ir dar keliuose didmiesčių centruose kiek pamenu be suvaržymų. Bauginančiai mažas kiekis (tik 8000 butelių) ir dar ta kaina (20 lietuviškų už 0,5l) padarė savo. Stautas automatiškai patapo vertybe jo net neparagavus. Daug kas tikėjosi, kad sunkiai įperkamas taps akcijiniu, deja šio alaus norintiems įsigyti dabar, teks ko gero nusivilti. Išparduota arba likę sąlyginai vienetai. Marketingas sudirbo 100 %

Taigi alaus stilius – stautas. Daugiau nesistengta plėstis ar tai Imperial, užsienietiškas extra, saldusis ar sausasis. Vartotojas pats nuspres...

Stiprumas 7,9 % ABV

Sudėtis: miežių, Miuncheno ir kviečių šokoladinis salyklai, skrudinti miežiai salyklams nepriskirti (nu gal...) Apyniai tradiciniai angliški East Kent Goldings

Patariama suvartoti iki 2014 galo. Įsigytas jau 3 mėn brandos tai dabar jau bus sulaukęs 5 mėnesių.

Ragaujamas 13-16 laipsnių pagal celsijų

Aromatas: Taurus nors neintensyvus. Reikia nuolat sukti taurėje kad iš po šokolado ir kavos išlystų vyšnių, vanilės natos. Apyniai čia nevaidina jokios rolės, žaidžia vien salyklai ir vos juntamas alkoholis. Stiliui pilnai atitinka. 7/10

Išvaizda: Puta rusva kreminė, porėta. Greitai nesėdanti  ir visiškai neišnykstanti. Alus tamsus, faktiškai juodas. Prieš labai ryškią šviesą vis tik persišviečia lyg tamsus gintaras. Idealiai skaidrus, jokių drumzlių. 4/5

Skonis: Pasirodė subalansuotas, turtingas salyklinis, karamelė mainosi su skrudintu salyklu. Kaip ir nieko išsišokančio. Saldumo nėra daug, parinkta teisingai nes rūgštumo visai nėra, kas man yra pliusas. 8/10

Gomurys:Ilgai išliekantis expreso kavos kartumas vėliau vientisas, malonaus likerio/romo pojūtis. Gal būt dėl ąžuolo taninų ir alkoholio koncentracijos. Kūnas iš vidutinio pereinantis į pilną. Alus tirštas nepasirodė. 4/5

Bendras įspūdis: Vertas dėmesio stautas. Tiesa sakant vienas iš geresnių ką teko ragauti didžiųjų t.y. eliminuojant craft alaus vertinimo patirtį. Butelį iškaštavojau maždaug per valandą. Taip kad skalsus... :) Kitą vertus liaupsint labai nesinorėtų, tai vis tik limited edition versija. Kaip sakant Švyturys blykstelėjo, o blyksnį išlaikyti ganėtinai sunku arba neįmanoma. Paragaučiau po pusmečio, deja.. O dar tas bačkas supjaustė savišvietai ar tai reklamai... tai -1 balas, viso  16/20

Bendras balų skaičius 39/50 T.y. pataiko į „puikus alus“ kategoriją.