Jau
trečius metus Vilkmergė tęsia tradiciją ir tikriausia vienintelė
Lietuvoje išvirdama jauno derliaus alų, t.y. iš laukinių žalių
apynių. Tik šiemet jis kažkodėl patapo "Sezonų alus"
Bent jau pernai ar užpernai "Vilkmergės alus" supirkinėjo
laukinius apynius iš pašalaičių. "Už
žalių spurgų kilogramą „Vilkmergės” aludariai ketina pakloti
10 litų, už išdžiovintų – 30–34 litus." Kaip
įmanoma nuskinti apynius, juos parduoti/nupirkti ir išvirti alų
(turint galvoje ne vaikiškus kiekius) tą pačią dieną man
lieka paslaptis. Nes apyniai džiūsta gan greitai ir alaus iš
pavytusių apynių "jauno derliaus alumi" vadinti
nederėtų. Na bet tiek to... Pernai kiek pamenu šis jų sezoninis
alus manęs nesužavėjo. Šiemet, kaip deklaruoja Vilkmergė, išvirė
kur kas mažesnį kiekį. Galimybė paragauti šio įdomaus alučio
suteikta tik trims didžiausiems Lietuvos miestams. Kaune: London
Grill (ne visuose) ir Gurmė restorane. Alus iš karto įgauna
uždrausto vaisiaus statusą, tiesa? Bet taip jau nutiko kad alaus su
laukiniais žaliais apyniais, bet ne lietuviško galima nesunkiai
įsigyti ir pas mus. Stipriai atsinaujinusios PROMO Cash & Carry
lentynos siūlo anglišką Wild Hop variantą. Puiki proga sudėlioti
taškus... Kuo ypatingas šviežių apynių alus, ir ko iš jo
tikėtis: Tai lyg božolė (Beaujolais) vynas
bręstantis gan greitai ir pradedamas pardavinėti tų pačių metų
derliaus jau trečiąjį lapkričio ketvirtadienį. Derliaus alus
tokių tradicijų neturi ir kam jų reikia. Taigi, alui pirmiausia tai chlorofilas,
aptinkamas žaliuose augaluose, aišku, ir apyniuose. Džiūstant
augalui jis pasišalina. Taip pat žaliame apyny žymiai daugiau
antioksidantų, polifenolių ir kitokio briedo, ko nesutiksi
džiovintame. Neesu botanikas ar chemikas, nenoriu daug nusišnekėti,
bet aluje būtent dėl chlorofilo turėtumėte jausti žalios žolės,
šviežiai nupjautų pievų gaivumo, neprinokusių obuolių užuominų.
Su laiku aluje chlorofilas skyla ir šis pojūtis blanksta. Gausybė
antioksidantų traukia iš alaus likusį deguonį, kuris nėra geras
alaus draugas. Ko pasekoje alus greitai bręsta, jo skonis greitai
keičiasi į gerą pusę. Šiais metais pats viriau "derliaus
alų" su paties augintais Saaz apyniais. Ir tik galiu
patvirtinti kad jis visiškai kitoks. Iš pradžių kvape juntama
aštri ir nieko gero nežadanti rūgštis (infekcija) po kelių
savaičių stebuklingai dingo. Išryškėjo atšiaurus žoliškumas
(dėl didelio/per didelio apynių kiekio) Po mėnesio alus atrodė
visiškai subrendęs. Susigulėjo pažįstami malonūs kvapai ir pats
salyklinis kūnas. Alus patapo savitas/charakteringas visiškai
kitoks nei virtum su džiovintais apyniais. Vienintelis trūkumas
verdant tokį alų, neina prognozuoti apynių kartumo. Apynių
rūgštis, kuri apsprendžia kartumą aluje, kiekvienais metais gali
skirtis, priklausomai nuo gamtinių sąlygų apynio vegetacijos metu.
Bet čia daugiau teorija. Meti kartumo skaičiuokles į šoną, beri
apynius į misą, verdi, ragauji, beri, verdi, ragauji ir t.t. Be to
man alaus kartaus nebūna (čia pusiau juokais)
Barmenas
ilgai pildo taurę dėl gausios putos. Sako kad šis alus labiau
putoja nei kiti šalia gulintys. Paima 2,5 EUR.
Aromatas:
6/10 Pro karamelės bruožus sunkiai daugiau kas prasimuša.
Bet vis tik neaiškios apynių natos apčiuopiamos. Bendrai: aromatas
blyškokas, bet malonus, savitas.
Išvaizda:
4/5 Tamsaus gintaro, ne itin skaidrus, su labai tvaria balta
puta.
Skonis:
8/10 Labiau
dominuoja karamelė, bet nenuobodi. Juntamas taurus salyklų balansas
ir apynių kartumas. Pernai buvo žymiai prasčiau, buvo per saldus,
ne toks turtingas. Ragaudamas netikėtai prisiminiau Švyturio "Old
Port Ale", nežinau kodėl, bet panašumų yra. Neragavęs
jau virš metų atmintis gali ir pavesti.
Gomurys:
4/5 Tinkamos karbonizacijos, vidutinio kūno, galiausiai
išryškėja keistas, tikriausia apynių kartumas, kuris labiau
primena ąžuolo, gilių natas.
Bendras
įspūdis: 14/20 Man patiko, pasirodė taurus, brandus
gėrimas. Gal kažkiek įtakojo jauki, rami aplinka. Deja šviežių
apynių - žalios žolės/žoliškumo, kokį įsivaizduoju
"Jauno derliaus alų" aš pasigedau.
Bendras balų skaičius 36/50 arba 7,2/10 neprastai, perkopia "Puikus alus" kategoriją.
Wild
Hop "ADNAMS Southwold" bravoras
Aromatas:
8/10 Citrusai, juodieji serbentai, aštrus žoliškumas.
Oplia, ko ir ieškota. Ir pirmi įtarimai dėl apynių kilmės. Ar
tikrai jie tokie laukiniai. Vėliau pagooglinus apie šį alų
gamintojas užsimena be laukinių ir apie Fuggles, Goldings,
Bramling Cross ir Sovereign apynius. Prasideda...
Išvaizda:
4/5 Vario spalvos gan skaidrus. Puta tiesiog normali, nieko
ypatingo bendrai paėmus.
Skonis:
6/10 Ganėtinai grynas/lėkštas. Maža salyklų gama.
Salykliškumą numuša tuščias kartumas. Tiesa pasakius viskas
bukoka. Dvilypis jausmas. Alus lyg ir skaniai bėga bet nežavi,
nekabina. Mažai skonių tik saikingas kartumas.
Gomurys:
3/5 Vėlgi žoliškumas pereinantis į buką vaistinį
kartumą. Pradeda pabosti.
Bendras
įspūdis: 12/20 Tikrai žinau kad galima išvirti geresnį.
Labiausiai džiugino aromatas, šviežios žolės užuominos kvape,
skonyje, ir gomury. Atitiko jauno alaus bruožus. Nedžiugino salyklų
parinkimas šiam alui, per lengvas kūnas.
Bendras
balų skaičius 33/50 arba 6,6/10 Pagal
rezultatą atitinka "Geras alus" Iš tikro taip ir
yra. Jis geras, bet ne puikus. Daugiau nepirksiu, neįdomus.
Vilkmergės
augintinis pasirodė žymiai stipriau. Nors "Jauno derliaus
alus" stilių labiau atitiko užjūrio atstovas. Bet tik ne Wild
Hop.
Pilnai sutinku dėl Adnams "Wild Hop" tik ma jis pasirodė visiškai nuobodus, net nevertas ragavimo, tiesa, nesakau, kad blogas. Tiesa, gal reikėtų sužinoti kokios brandos gamintojas rekomenduoja jį gerti? Nes neatkreipiau dėmesio į tai.
AtsakytiPanaikinti