FIX DARK 5,2 %

Tamsus lageriukas iš saulėtos Graikijos. Išvirtas Olympicbrewery bravore. Šiam alui sukurtas net atskiras tinklalapis su patrauklia akiai įžanga. Nuteikia gan maloniai. Tik nelabai supratau: alus Limited edition, nors pristatytas į rinką pirmą karta dar 2012 metais. Tai kada išseks tie limitai? Kemšam...
Aromatas: 6/10 Lageriškas salyklo, su antrame plane juntamomis degintų salyklų natomis.Visko ne itin daug.
Išvaizda: 5/5 Iš pažiūros juodas. Iš tikro tamsaus rubino spalvos, itin skaidrus, peršviečiamas alutis. Su puta viskas tvarkoje. Tamsi kreminė, tvari..
Skonis: 5/10 Jau prasčiau. Lėkštas ir vandeningas. Nėra tų skonių tiek daug, kad apie juos būtų galima ką nors aprašyti. Dominuoja lengvas salyklinis su silpnos kavos bei kažkiek šokolado prieskoniais. Mirkytos juodos duonos plutos užuominos. Viskas labai blanku.
Gomurys: 3/5 Šiek tiek griežčiau išryškėja deginti salyklai. Apynių nesulaukiau, deja. Mažoka karbonizacija. Bent ji būtų padėtį pataisius.
Bendras įspūdis: 11/20 Nesužavėjo. Jei nelabai išeina išvirti tamsų lagerį, gal geriau likti prie šviesių? Įsiminęs kaip žiauriai vandeningas alus. Pilnesnis kūnas ir didesnė karbonizacija būtų daug ką pataisę
Bendras balų skaičius 30/50 arba 6/10 Skina "Geriamas alus" laurus. Nepirkčiau, nes Lietuvoj neprekiauja :)

Dundulio Wakatu 5.2% IBU25

Šiai karštai naujienai beveik jau metai,  bet mano ragautas pirmą kartą prieš keletą mėnesių. Išvirtas pagal Golden ale stilių su to paties pavadinimo Wakatu apyniais iš New Zealand. Kodėl būtent šie apyniai ir kaip Dundulio aludariai sėmėsi įkvėpimo išvirti šį mistifikuotu pavadinimu alų galima rasti čia. Tiesa sakant aš nieko nesupratau. Kažkokia mistikos ir įspūdžių iš liucidinių sapnų samplaika. Bet man legendos patinka. O ir pats alus tampa toks "su cveku".
Aromatas: 7/10 Vaisinis, žalių obuolių, kriaušių.
Išvaizda: 4/5 Graži kepurė, aišku, ji ne amžina ir neužsibuvo iki galo. Pasirodė gan drumstas.
Skonis: 7/10 Lengvi karamelės pėdsakai ir aišku apyniai. Bet taip švelniai. Bendrai pasirodė toks minkštas alaus skonis.
Gomurys: 5/5 Išliekantis lengvas apynių kartumas kurį įvardinti gan sunku. Bet man norėtūsi dar daugiau, aišku, čia ne IPA.
Bendras įspūdis:  15/20 Puikiausiai tinkantis sesijiniam vartojimui ir tuo pačiu ne kasdieniškas alus. Alternatyva lengvam bekūniam lageriui, kaip sesijinis gal kiek brangokas.
Bendras įvertinimas 38/50 arba 7,8/10 balo. Puikus alus. Pirksiu pabandyti po pusmečio.

Dundulio Humulupu IPA 5.5%

 Visai atsitiktinai užtikau Dundulio produkcijos Kaune. Specialiai tiesa sakant ir nemedžiojau. Anokia čia naujiena, bet vis gi.. Kaip žinia kauniečių įdomesniais lietuviškais crafty alumis mažieji bravorai nelepina. Girdėjau apkalbų, kad Kaunui tiesiog jo nereikia. Ir alaus snobų koncentracija šiame mieste nėra tokia didelė. Ką gi, reikia tikėtis reikalai pasitaisys ateityje. O aš kemšu Humulupu IPA. IPA stilius arba Indian Pale Ale puikiausiai aprašytas pačio Dundulio bloge. Nėra ką daugiau ir papildyti. Tik paminėsiu kad jame ieškosim apynių. Daug apynių...

Kvapas: 9/10 Be abejonės citrusinis ir vaiskus gėlių. Vasariškas
Išvaizda: 4/5 Ilgai užsibūnanti išraiškinga puta. Karamelinio atspalvio, truputį drumstas
Skonis: 7/10 Apynių sočiai, bet ne per daug. Ryškiausias greipfrutų kartumas. Gal kiek spygliuočių, bet tikrai neryškus. Su salyklu jokių fokusų. Tinkamai parinkti ir tiek. saldumas juntamas tik pradžioje, kol neatbėga apyniai.
Gomurys: 4/5 Poskonis lygiai toks pat koks juntamas suvalgius greipfrutą. Iš vidutinio pereinantis į lengvą kūną, man tinkamos karbonizacijos.
Bendras įspūdis: 16/20 Vykęs lietuviškas IPA. Bendras balų skaičius 40/50 Pataiko į "puikus alus" kategoriją. Bravo lietuviams. Kas mėgstat kartesnius - bandykit, turėtų patikti. Tik palyginimui vertėtų paminėti kad eiliniai vasariški alūs pagal IBU karčio vertinimo skalę turi apie 10-14. Šis gi deklaruojamas 47, Taip kad atsargiai...

Chimay Blue 9%

Tikrai ne naujokas ir į Olimpą alaus pasaulyje Chimay vardas užkopęs gan seniai. Kada tai ir nežinau. Pirmą kartą Chimay RED ragavau prieš 3-4 metus. Teko labai nusivilti. Alus buvo sugedęs. Įgavęs  šlapio batono dominuojantį skonį. Mat alus ne iš pigiųjų ir ilgai užsigulėjo PRISMA lentynose, ryškioje šviesoje, kas alui itin nepatinka. Nuo to karto Chimay alaus privengdavau, nors ir žinojau kad problemos ieškoti reikia visai kitur. O įdomus jis turėtų būti vien tuo, kad priskiriamas "Authentic Trappist product" gaminių linijai. Kas mums iš to? Visų pirma tai rizikuojame paskanauti išskirtinės kokybės/skonio alaus. Antra,  tai egzotika - šis alus mūsų laikais vis dar verdamas vienuolių. XVII a. dalis cistercų vienuolių nepatenkinti per daug liberalia abatijos veikla ir nusistovėjusiu požiūriu į gyvenseną atskilo nuo tuometinių cistercų ordino. Taip 1664 Prancūzijoje, la Trappe regione gimė  trapistų vienuolių ordinas, besilaikantis  dar  VI a. nustatyto benediktinų statuto, aprašančio vienuolių gyvenimo idealus ir vertybes. "Tik tada esate tikruoju vienuoliu, jei gyvenate iš savo rankų darbo". Taigi, darbui skiriama daugiausia laiko. Pajamas vienuolynui išlaikyti bei labdarai gauna pardavinėdami sūrius, duoną, drabužius ir kas be ko alų. Trapistų alus taip išpopuliarėjo, kad netruko tai suprasti ir savo alų šiuo vardu žymėti daugelis nesąžiningų aludarių.
Taip gimė šis logotipas, kurį galima naudoti žymint produktus, jei jie tenkina nustatytus reikalavimus:

• alus turi būti pagamintas trapistų abatijos ribose trapistų vienuolių (arba jiems prižiūrint);
• bravoras, alaus gaminimas ir komercinė pakraipa turi priklausyti vienuolių bendruomenei;
• ekonominis alaus gamybos tikslas turi būti paramai, o ne finansinei naudai. 

Šį ženklą gina  privati Tarptautinė trapistų asociacija

Šiuo metu alų verda ir turi teisę naudotis šiuo logotipu apie 10 vienuolynų.

Interneto šaltiniai teigia kad CHIMAY Blue verdamas nuo 1948m Pradžioje buvo laikomas kalėdiniu alumi. Jo skonis keičiasi su metais. Taip taip, tai vienas iš nedaugelio alų, kuris tarsi geras vynas gali brandintis metų metus ir atsiskleisti vis kitu veidu. Rekomenduojama ragauti 10-12 °C. Kaip teigia vienuoliai: "Ši temperatūra CHIMAY blue alui suteikia tikrą turtingumą jo kūnui ir sielai" Šildom ir kemšam...
Aromatas: 10/10 Pirmiausia tai rūkytos slyvos, razinos, prabangūs karameliniai saldainiai. Ir dar kažkas, tikriausia mielės. Taurių kvapų gama puikiai pateikta be apynių pagalbos. Jų nepavyko identifikuoti.
Išvaizda: 4/5 Tamsus, CocoCola primenantis tik ne toks skaidrus, debesuotas alus. Žinoma tai dėl mielių. Ir tai įrodymas, kad alus butelyje dar vis "gyvena".  Puta kreminio atspalvio, pradžioje standi, bet gan greitai keičianti savo tekstūrą ir sėdanti.
Skonis: 9/10 Pirmas gurkšnis priminė vyną. Ar tai laipsnių dėka ar savo sausa pabaiga. Nors pats alus saldokas. Iš man labiau atpažįstamų  skonių tai candy cukrus, džiovintos slyvos, vyšnios, saldūs sausainiai, gal būt anyžius. Alkoholis juntamas gan švelniai arba apie jį tiesiog negalvojama, jis tikrai nėra pagrindinis alaus veido bruožas. Bendrai paėmus visi skoniai persipynę. Tai tarsi brandus susigulėjęs sūris. 
Gomurys: 5/5 Išliekantis tabako ar tai skrudinto ąžuolo kartumas. Kvepiančio balno odos pojūtis čia itin ryškus. Tiesa, visi šie poskoniai grojantys neilgai ir persipynę klevų sirupo saldumu arba saldynmedžiu, kuriuos dažnai maišau.
Bendras įspūdis: 20/20 Nieko daugiau nekeisčiau šiame aluje. Tai ir viskas ko iš jo galima tikėtis. Dabar suprantu kodėl šiam alui laikas yra sąjungininkas. Jis turi savyje dar daug neišnaudoto "šarmo"
Ant butelio parašyta, kad savo skonio piką turėtų sulaukti 2018 - taisiais. Pilnai tikiu. Žinoma, kad verta ragauti, ypač tiems kas mėgsta saldžius desertinius vynus. Išraiškingas, bet tuo pačiu švelnus, be jokių šoko bombų gomuriui alutis.
Bendras balų skaičius 48/50 Pasaulinės klasės alus.
Beje, pirkti reikėtų specializuotose alaus parduotuvėse, ne didžiuosiuose centruose, kur perkami dažniausia įprastiniai savaitgalio alūs. Tuo tarpu brandūs ir brangūs ilgai guli lentynose nepaliesti ir žudomi ryškios šviesos.

P.S. Šiandien aludarių diena    CHEERS!!!

Crafty Dan Triple C 5.3%

   Šį kartą šviesusis elis iš UK. Verdamas mažoje alaus darykloje Crafty Dan Mikrobrewery, kuri įkurta 2011 metais po Kristaus. Taip taip, bravoras visiškai naujas ir skambiais istoriniais šaltiniais pasigirti kol kas negalėtų jeigu ne vienas bet... Darykla yra tiesiog didelės įmones Thwaittes, kuri minima jau nuo 1807 metų atskiras crafty padalinys. Crafty pradmenys pastebėti ne kur kitur, o būtent UK apie 1970 metus. Kuomet iš didelių daryklų atskildavo mažos dukterinės daryklėlės ir virdavo įdomesnį alų, nedideliais kiekiais ir ribotom partijom. Šis reiškinys išplito po visą alaus pasaulį ir tapo galima sakyti madingu. Tiesa, tikriausia ne iš gero gyvenimo jų įkūrėjams didiesiems bravorams. Tikslas kaip ir aiškus, patempti pagrindinės daryklos smunkančias prestižo kelnes į viršų. Kad būtų lengviau suprasti turime pavyzdžių ir Lietuvoje. Tai  Raudonų plytų bravoras už kurio stovi tai pliekiamas, tai  liaupsinamas Švyturys. Verda labai mažom partijom po 100 l. eksperimentinį alų, o vykusias partijas prasuka minimaliu, jau 15 tonų tiražu Švyturyje tik jau po RP  ženklu. Rezultatas - šiai dienai galime mėgautis keturių skirtingų stilių išties neblogu alučiu. Vilkmergė, priklausanti Kalnapilio grupei taip pat kurpia  kažkas panašaus. Bando išlaikyti tik šiam bravorui savitą tradiciją. Kasmet verda derliaus alų iš "ką tik nuskintų" lietuviškų apynių. "Suranda" senovinius receptus, naudoja niekam nebūdingą pusės kvortos tarą. Nors bendrai paėmus Vilkmergės produkcijai ryškesnio skoninio  išskirtinumo palinkėti būtų ne pro šalį. Sklinda gandai, kad panašiu keliu žengs  ir braliukai latviai  iš  Aldaris, kurie jau nuo 2008 m. priklauso Carlsberg grupei. Ką siūlo paragauti aludariai iš Raudonų plytų parašysiu ateityje. Šį kartą importinį pasirinkau dėl mėgstamų  Chinook ir Citra apynių. Su Centennial ,deja, reikalų neturėjau. Bet visa ši trijulė pasižymi citrusiniu, greipfrutų aromatu ar tai skoniu. Iš Chinook galima tikėtis daugiau spygliuočių miškų bruožų. Kodėl Triple C susivokti jau nesunku. Įdomiau tik tai, kad angliškam eliui panaudoti visi šie trys apyniai - amerikonai. Dažnai sutinkamų tradicinių angliškų Fuggles ar East kent goldings šį kartą atsisakyta.

Kvapas: 7/10 Pradžioje stiprus citrusinis, greipfrutų, vėliau žolinis, šiek tiek žemiškas. Gali būti dėl sauso apyniavimo. Kvapo intensyvumas blėsta gan greitai.
Išvaizda: 5/5 Spalva visiškai atitinka foto. Šviesi karamelė, gintaro. Idealiai skaidrus. Puta masyvi. Dėl savo porėtumo greitai sėdanti, nors išliekanti iki pat galo.
Skonis: 7/10 Dominuoja apyniai. Kažkur giliai giliai jaučiasi salyklo/karamelės apraiškos. Kartumas sudėtingas, daugialypis. Aludariai tikriausia to ir siekė. Nors pagrindinius išskirčiau greipfrutų, pušų, žolinis. Visi kiti užslopinti arba jų ir neturėjo būti.
Gomurys: 4/5 Gan lengvo - vidutinio kūno. Malonus išliekantis kartumas, tiesa ne toks kerpantis ir tiek neužsibūnantis kaip IPA'oje. Norėtųsi šiek tiek intensyvesnio.
Bendras įspūdis: 15/20 Tokio alaus vienu metu išgerti galima daug. Ne sesijinis, bet tikrai neapsunkina - per viduriuką. Nors manęs nenustebino, kažko panašaus ir tikėjausi. Bet tiems kas nori susipažinti su citrusiniais kvapais ir skoniais aluje, geresnio varianto ieškoti neverta.
Bendras balų skaičius 38/50 Pataiko į "Puikus alus" kategoriją.

P.S. Lietuvoje galima ir manau verta paragauti šio gamintojo
Crafty Dan 13 GUNS - American IPA
Crafty Dan BIG BEN - Brown ALE

Grimbergen

       Grimbergenas, paskutiniu metu be ne labiausiai skanduojamas alus jei norima pasipuikuoti prieš vakaro likimo brolius kokiame nors mandrame alubary/klube. Jei vakarėlyje, pube, tarp vadybininkų elito tyčia arba nevisai  įsisukai su Grimbergen taure - savas, turi gerą skonį. Pakankamai išmanai apie alų, nes Tu jau žinai, kad ŠUA ir/arba aplamai visas lietuviškas alus yra iš miltelių, šlapimo skonio ir t.t. Žodžiu, apie alų žinai beveik viską...  Aš paskutinį kartą ragavau prieš kelis metus. Ir jei gerai pamenu visai nesužavėjo. Dauguma įspūdžių išblanko, pamenu tik bendrą lėkštoką kaip nepigiam belgiškam alui skonį. Gal kas pasikeitė?

Grimbergen Blonde 6.7%  reprezentuoja belgiško elio stilių. Ko tikėtis iš šio stiliaus galima rasti kad ir čia. Tik labai trumpai. Dauguma belgiškų elių yra labai saviti, išvirti su fantazija. Dažnai naudojamos charakteringos mielės, kurios pabrėžtinai  juntamos tiek kvape, tiek skonyje. Tai visiškai nebūdinga pvz. vokiško ar angliško alaus stiliuose.
Kvapas 6/10 Juntamas lengvas grūdinis, dominuojantis vaisinis. Čia žaidžia mieles, ne apyniai. Belgiškumas kvape tikrai juntamas, nors norėčiau tvirtesnio, savitesnio aromato
Išvaizda 5/5 Sodrus, tamsaus aukso spalvos itin skaidrus alutis. Puta didelė,  puri, nusėdo gan greitai, nors visai neišnyko iki pat pabaigos. Su išvaizda viskas tvarkoje.
Skonis 6/10 Visko daug po truputį. Pradžioje, matomai su angliarūgštėm jautėsi apyniai, kurie stebuklingai dingo. Viską užgožė mielės. Salykliniai bruožai tai atsiveria tai vėl nueina kažkur. Alkoholis nejuntamas, susidaro įspūdis kad ragauji 5%, čia pliusas. Skonis ganėtinai tvarkingas, bet niekuo nekabinantis savo charakterio stoka. Tai nebūdinga geriems belgiškiems eliams, matyt alus verdamas plačiai auditorijai. Už tai jis ir gali būti mėgiamas.
Gomurys 4/5  Tradiciniu vokiškų apynių pėdsakai vis tik juntami. Karbonizacija ideali. Tiek kiek reikia. Geriant juntama sausa pabaiga, bet išlieka toks įkyrus kukurūzinis saldumas.
Bendras įspūdis 11/20 Alus pasirodė be idėjos. Atrodo viskas tvarkingai sudėliota, tuo pačiu neišryškėjo kažkoks vienas bruožas kuris alų išskirtų. Atsigėriau skaniai. Tik tiek, niekas po savaites atminty neišliktų. Beje, stilių atitinka, nes rašoma, kad skonis gali būti nepastovus.
Alus abejingiems ir tiems kurie pradeda atsargiai ieškoti ko nors savitesnio. Ragauti verta, nors yra gausybė geresnių už tą pačią kainą.NEKARTOČIAU
Bendras balų skaičius 33/50, patenka į "geras alus" kategoriją.

Grimbergen ROUGE 6% Priklauso vaisiniam arba alui su daržovėmis kategorijai. Gali būti tiek elis tiek lageris.

Kvapas 5/10 Tvirtas uogų: serbentai, avietės, spanguolės arba granatai. Išskirti sunku, sintetinis gan įkyrus saldumas. Apynių salyklų ar mielių bruožų tikėtis būtų naivu. Jei duotų pauostyti užmerktoms akim, tvirtai sakau, alumi nepavadinčiau. Kompotas!!! Bet kadangi belgams leidžiama viskas tai tiek jau to...
Išvaizda 3/5 Gaila kad foto šį kartą neperteikia tikrų spalvų. Alus vaiskiai raudono vyno spalvos. Puta dingo akimirksniu, tiesa, vėlgi plona juostelė išliko iki galo. Išvaizda alui nebūdinga...
Skonis 4/10 Pagal kvapą ir išvaizdą lūkesčiai buvo ne kokie. Taip ir yra. Blankus uogų gėrimėlis. Alkoholis nejuntamas. Primena išsikvėpusį KRIEK'a.. Juntama kvapų ir skonių ekstraktų pasiutpolkė. Išgėriau iš užsispyrimo.
Gomurys 3/5 Išlieka uogų natos. Rašo kad panaudotas morkų ekstraktas, nu gal... Viskas lėkšta, nieko jausmingo, smelkiasi plastmasės amžius ir naujosios super technologijos. Reikalą šiek tiek būtų pataisiusi didesnė  karbonizacija, bet ir tos pritrūko.
Bendras įspūdis 5/20 Nieko vertas bandymas. Nevertas tolimesnių aptarinėjimų. Labai panašus į niekam tikusį  estišką vyšnių alų. Priešingai nei prieš tai ragautas, šis įsiminė ilgam. Daug kvepalų ir vandenigas prasto skonio gėrimas. Ragauti nepatartina.
Bendras balų skaičius 20/50 "Nepavykęs alus"

Aludarių Taurė 2014

Savaitgalį (gegužės10 dieną ) teko sudalyvauti jau tradicine tapusia Aludarių Taurė šventėje. Kartą metuose, pavasarį Lietuvos mažieji aludariai pristatinėja savo patirtį, subrandintą alaus pavidalu. Vykstant aklai degustacijai dalyviai tikisi, kad būtent jų alus bus pastebėtas ir unikalus. Dalyvauju jau trečius metus, tik šį kartą savo alaus nepristatinėju. Dalyvauju kaip teisėjas keliose alaus stilių kategorijose. Truputis nuobodžios statistikos...Taigi, šiais metais norinčių būti įvertintais registruota 40 aludarių. Iš viso pateikta 137 alūs. T.y. vienas dalyvis galėjo pateikti neribotą kiekį egzempliorių į skirtingas irba tas pačias alaus stiliaus kategorijas, kas man truputį keista. Visas pateiktas alus buvo suskirstytas į 17 skirtingų alaus rūšių/stilių.  Man teko garbė teisėjauti šviesiuosius lagerius ir stipriuosius IPA (nuo 7% ABV)
Po trumpos įžanginės dalies pasiskirstėm nedidelėmis grupelėmis.  Nešamas alus, pilstomas, ragaujamas. Pastabos ir  balai rašomi į vertinimo lentelę. Pradėjom nuo lagerių. Nežinau kaip kitiems, bet man šį stilių vertinti - tikras galvos skausmas. Šviesaus lagerio stilius apibūdinamas kaip gaivus, lengvo salyklo aromato bei skonio. Ryškesnis apynių dominavimas nepageidautinas, tik lengvos natos. Diacetilas ir DMS (daržovių skonis) negalimi. Žodžiu, tyras tyras, be jokių ryškesnių nukrypimų. Deja, deja...
Daugeliui nepavyko to išvengti. Dažnai buvo perlenkta su apyniais, nestokojo biteriškumo.   Diacetilas buvo taip pat ne retas svečias.  Tik 3-4 alūs turėjo tikrą lagerio charakterį. Labiausia suintrigavo tai, kad grįžęs namo ir atsikimšęs eilinį didžiųjų lageriuką likau visai juo patenkintas. Taigi, yra kur stengtis, beje, aš lagerių neverdu. Esu įsitikinęs kuo tai gali baigtis :)
Kas kita buvo su IPA. Kaip sakant paskutinė dalis - džiaugsmingoji :) IPA'oje reikia tikėtis visko. Visko ir buvo. Keletą kartų pasitaikė lengvesnio kūno. Norėjosi didesnio salyklinio balasto didelei alkoholio ir apynių dozei. Dar buvo pakliuvęs visai neprastas stautas :). Man jis labai patiko. Bendrai paėmus viskas super su IPA'om. Gomurys nuo apynių šiaušėsi gan ilgai. Tik reiktų paminėti, kad vertinimo rezultatai tarp teisėjų išsiskyrė dažniau, ko nepasakysi ragaujant lagerius. Daugiau skonių - daugiau nuomonių.
Pats renginys vyko sklandžiai, viskas gerai sustyguota. Puiki Tores restorano aplinka ir maistas. Pabuvojau tik pusfinalyje. Nujaučiu kokios nuotaikos buvo rytojaus dieną finale. Didelis dėkui rėmėjams ir kas be ko organizatoriams, stipriai paaugot per tris metus.
Keletas prastos kokybės foto:

Renginio rėmėjai, šiais metais pagausėjo

Man labiausiai patikęs lageris

Kas sakė kad visa tai subjektyvu...

Geras laikas

Nacionalinis alaus egzaminas

'37'Medinis belgas 6,9%

Sekmadienį ryte kepėm šašlykus. Ryte tikriausia dėl to, kad Velykos. Neatsitiktinai ryte ant stalo atsirado ir alus. Šį kartą iš rūsio ištraukiau , deja, paskutinius 2 litrus belgiško elio. Sumasčiau kad beveik dviejų metų brandos jam pakaks. O ir man įdomu kaip jis susigulėjo, paskutinis ragavimas buvo praeitais metais rudeniop. Kadangi šį elį viriau pats, tai pažymių nerašysiu. Nemandagu kažkaip. Kemšam... Metų laikai keitėsi, alus nė velnio.
Kvapas: Rūgštelė, lengvas salyklinis su apčiuopiamais apyniais. Aplamai viskas prigesinta. Ir sauso apyniavimo Willamette paliko tik žolinį ar tai šieno pėdsaką. Mielių aromato, kas būdinga belgiškiems, jokio. Kitą vertus mieles naudojau neutralias, tai dėl to krimstis neverta.
Išvaizda: Kaip nuotraukoje. Per tiek laiko išskaidrėjo kaip ašara. Puta šampaninės tekstūros tik ilgiau išliekanti.
Skonis: Kaip ir minėjau, po pusmečio mažai pokyčių. Ryškus apynių skonis. Ąžuolas vis dar sunkiai slepiasi. Ir netgi kiša koją. Su jo kiekiu truputį perlenkiau. Viską atperka ilgoka branda. Pakankamai susigulėjęs, kampuotų skonių nebelikę. Išsausėjęs, vyno charakterį įgijęs, bet jokiu būdu nenurūgštėjęs ir vis dar alus.
Gomurys: Su gomuriu kiek kitaip. Išlenda kažkoks sunkiai nusakomas pašalinis poskonis. Arba tai iš ąžuolo, arba sauso apyniavimo rezultatas. Ir jis visai nedžiugina. Žodžiu, skaniausias tuomet kai alus  dar burnoje :)
Bendras įspūdis. Apyniai sudėti/parinkti netinkamai. Per daug ąžuolo. Bokalą išgėriau nesunkiai, bet kartoti nesinorėjo. Buvo ir švelnesnių gėrimų šalia, pradžiai. Šis alus buvo prasčiausias iš mano ilgai brandinamų, bet tikrai geriamas. Reikia vengti tokio kalibro taros. Butų tūnojęs ,033 l. buteliukuose, viskas būtu susigėrę skaniau, ir dar antrą atsikimšęs.
Taip aš sutikau šventąjį rytą  su 7% alumi, o ne su ostija burnoj. Kur ritasi pasaulis....?

Voll-Damm 7,2%

    Šį kartą ispaniškas lageris, nežinau kodėl aš jį išsirinkau. Tikriausia dėl palankios kainos ir kuom tai įtikusio apipavidalinimo. Be to 7,2% lageris ne visai kasdieninis, aišku, jei kalbama apie kokybišką, su tam tikrom ambicijom išvirtą alų. Visai neturėjau galvoje "Blindos", "Žalčio" ir panašių surogatinio stiliaus birzgalų, kurie kaip kam yra duona kasdieninė.
Taigi, Voll-Damm priskiriamas Oktoberfest/Märzen alaus stiliui. Į gilias istorines vingrybes nesivelsiu, tik paminesiu keletą aspektų. Dėl tuo metu (17-19amžiai) netobulų gamybinių-techninių  procesų lagerinį alų virti ir tuo pačiu rauginti buvo patogiau  šaltuoju metų laiku siekiant išvengti infekcijos ir kitų nepageidautinų veiksnių. Ilgokai per vasarą brandintas  rūsiuose patapdavo puikia bendravimo priemone žinomam Oktoberfest alaus festivaliui Vokietijoje vykstančiam  spalio mėnesį. Märzen turėta galvoj, kad verdamas iki kovo mėnesio. Vieni šaltiniai teigia, kad pradžioje paprastai buvo sodresnės gintaro spalvos. Bet per eilę metų standartiškai iššviesėjo. Tapo lengvu sesijiniu lageriu, kurio vienu prisėdimu mėgaujamasi ilgai ir išgeriama daug. Tikslių ribų nėra, tačiau  alkoholio koncentracija daugumoj vyrauja  tarp 5-6%. Tai  šiek tiek stipresnis už giminingą pvz. Pilzner stiliaus alų. Tuo tarpu Voll-Damm tarp savų bendrų ganėtinai piktesnis.
Kvapas: 6/10 Lengvas vaisinis, uogų. Gal būt gėlių aromatas. Bet viskas taip blankiai. Intensyvumo norėjosi daugiau.
Išvaizda: 4/5 Šviesus aukso spalvos su gan greitai nusėdusia puta. Standartinis lageris ir tiek.
Skonis: 7/10 Niekuom neišsiskiriantis, gal iš lagerio labai kažko tikėtis ir nereikėtų. Neįkyriai saldokas, su kukliu nebuku kartumu. Stiprokas, bet tinkamai parinkta salyklų paletė ir minėtas saldumas alkoholį užglaisto pakankamai.
 Gomurys: 3/5 Vidutinio kūno. Išliekamieji pojūčiai daugiau salykliniai. Išlendantis medaus prieskonis. Kartumo pasigedau. Jis tikrai nepamaišytų.
Bendras įspūdis: 15/20 Tvarkingai sudėliotas alutis. Tiesa, dėl alkoholio koncentracijos sesijiniam vartojimui gal ir netiktų. Šioje vietoje balų skaičių šiek tiek pritempiau. Mano manymu stilių pilnai atitinka, nors pats alaus stilius balams rinkti nėra pats geriausias.
Bendras balų skaičius: 35/50 Tiesiog "geras alus". Kaina jo taip pat katalikiška, tai pabandyti verta.

Mikkeller "Texas Ranger" 6.6%

Mexas Ranger nustebintas, po kelių savaičių pertraukos, kai pastarojo skonis gomury išblanko, kemšu Texas Ranger porterį. Šį kartą pupelių, avokadų ir kitų keistenybių nebus. Bet bus jelapenas :) Skonis daugmaž prognozuotinas.
Kvapas: 9/10Aštrus pipirinis, tamsiųjų salyklų natos, kava, malonus degėsio, blankus dūminis. Niekas atskirai neišsišoka, matyt susigulėjęs per netrumpą brandą. Stipru bet subtilu. 
Išvaizda: 5/5Juodas su tamsaus porterio spalvos tvaria puta. Toks naftos produktas iš pirmo žvilgsnio. Nėra prie ko prikibti, tiesiog gražiai žiūrisi.
Skonis: 9/10 Sudėtingas. Vyraujančius taurius šokolado, kavos skonius iš paskos vejasi ir į liežuvį kerpa pipirai. Jelapeno įtaka  lengvai jaučiama, nuspėjama. Vėliau pipirai niekur nedingsta ir švelniai šildo visas kūno ertmes kur tik alus surado kelią. 
Gomurys: 5/5 Tvirto vidutinio  arba pilno kūno. Aksominės tekstūros  gėrimo metu, vėliau ryškėjantys stautiški bruožai. Ilgiausiai užsibūna išgryninti kavos ir jelapeno pėdsakai.
Bendras įspūdis: 17/20 Puikus profesionalo darbas. Subalansuotas, ne alus, o siurprizas skonio receptoriams. Tiesa, taip pasirodė ne visiems. Pasidalinau  šlakeliu šio deguto su keliais alui neabejingais individais. Leido suprasti kad pats tą asfaltą ir kabink iš taurės. Nepatiko. Taip kad prieš pirkdami gerai pagalvokit. Alaus snobams pabandyti būtina. 
Bendras balų skaičius:  45/50  Pataiko į "Išskirtinės klasės" alaus kategoriją.
 P.S. 
Nieko neužsiminiau apie apynius šiame aluje. Tiesiog jų nepasigedau. Ir tik dabar prisiminiau, kad aluje jie naudojami...

Mikkeller "Mexas Ranger" 6,6%

Ypatingas ir tikrai nekasdieniškas alutis. Vien jau Mikkeller vardas daug ką pasako. O kam jokių sentimentų nekelia, greičiausia dar neteko ragauti. Džiugu, kad pagaliau jo galima įsigyti ir Lietuvoje. Apie patį aludarį verta pasiskaityti pingvi.com, išsamus straipsnis. O Mexas Ranger pabandysiu apibūdinti aš.
Pagal stilių įvardijamas kaip porteris. Sudėtis: įvairūs salyklai, 3 rūšių apyniai. Toliau, meksikietiškos pupelės, čili pipirai, saldžiosios paprikos kukurūzai, avokado lapai, šokoladas, migdolai :)
Neveltui etiketėje prikeverzota "Crossing the border" :) Tikėkis bet ko...
Kemšam...
Kvapas: 10/10 Sunkiai nusakomas. Labai turtingas ir  įvairiapusis. Jei labai grubiai, galima įžvelgti panašumų su stautu ar greičiau gruitu. Šokoladas, deginti salyklai, ryškus žolinis ir dar velniai žino kas. Maksimumą balų daviau dėl to, kad jis niekur nedingo ir nenublanko kai bokalas kurį laiką jau buvo tuščias.
Išvaizda: 5/5 Visiškai juodas, ne matinis. Su tamsia tvirta ilgai išliekančia puta. Įspūdingas...
Skonis: 9/10 Didinga skonių paletė, kuri kažkokiu mistiniu būdu tinkamai suvaldyta. Turint galvoje koki ingredientai naudoti, kažkas nerealaus. Maloniai kerpantys čili pipirai visiškai neužgožia ryškesnių šokolado, kavos skonių. Burnoje lengvas šokas, daug skonių kurių neįstengiau  išskirti. Apynių, daržovių ir žolelių magija. Būtų galima duoti maksimalų įvertinimą, bet pasiliksiu ateičiai Tam, kurio gal būt ir niekada neparagausiu.
Gomurys: 5/5 Pilno kūno. Ilgai išliekantis ne bukas kartumas, tiesa jau ne toks sudėtingas kaip ragaujant. Kaštavojant kartesnį alų, paprastai išliekantį poskoninį kartumą norisi nuplauti/atnaujinti vis užgėrinėjant tuo pačiu alumi. Atrodytų įprastas alaus gėrimo procesas. Šis alus geriasi labai lėtai. 330ml buteliuką per valandą neįveikiau. Alus superinis, bet geriasi itin lėtai, keistas jausmas.
Bendras įspudis: 18/20 Akivaizdus favoritas iš visų mano ragautų. Idėja, iššūkis vien kuriant tokį produktą ir gaunant man sunkiai suvokiamą  galinį rezultatą aludariui be jokios abejonės šis alus atneša laurus. Belieka pastebėti, kad pagal mano skonių suvokimą jį tvirtai priskirčiau prie stauto stiliaus, ne porterio.
Bendras balų skaičius 47/50 t.y. pataiko į gerbtiną "pasaulinės klasės alus" aukščiausią poziciją.
Ar rekomenduočiau paragauti? Sunkus klausimas. Jei tiesiog mėgstate alų ir turite savą favoritą. Nuolat neieškote ko nors naujo, o pabandęs dažnai užsiraunate ant jūsų nuomone kartaus alaus. Manote, kad skanus tas, kurio galite nesunkiai išlenkti 3 bokalus. Tuomet patarčiau susilaikyti, bus gaila išleistų pinigų. Šis alus snobams, bet abejingu jis tikrai nepaliks.

Guinness Original

Tikrai ne naujiena ir daugeliui gal jau pabodęs airiškasis stautas Guinness Original. Dažnam gal asocijuojasi kaip stauto standartas, bet mano  įvertintas balais dar nebuvo.
Kvapas: 5/10 Nykus, vos juntami ir tie patys deginti salyklai. Apynių neaptikau
Išvaizda: 5/5 Labai tamsus, nepriekaištingai skaidrus su išraiškinga puta.
Skonis: 6/10 Dominuoja deginti su išplaukiančiais karameliniais salyklais. Apynius identifikuoti gan sunku. Savo švelnumu toks porteriškas stautas.
Gomurys: 3/5 Ryškiai per lengvo kūno. Su išliekančia lengva deginta rūgštele ir laibai jau menku kartumu. Kartumo labai pasigedau tiek skonyje tiek poskonyje.
Bendras įspūdis 8/20. Subtilia nuomone per vandeningas kaip stautas. Trūkumai gal ne esminiai, ydų nėra, bet tikrai nesužavėjo ir netgi nuvylė. Ragaujant vis įžvelgdavau panašumus su Tauro 5 salyklų porteriu.
Bendras balų skaičius 27/50 pataiko į "geriamas alus" kategoriją. Nevertas dėmesio.

Senovinis (Vilkmergės)

Dar viena įdomesnė naujiena lietuviško alaus rinkoje Vilkmergės "Senovinis".  Alus daugiau įdomesnis pačia gamybos technologija. O kam gamybos procesai nerūpi, vis tiek siųlyčiau paragauti.
Taigi trumpai apie patį stilių. Priskiriamas Altbier stiliui, kuris nėra dažnas svečias prekybcentrių lentynose. Pavadinimas "Senovinis" pasirinktas ne šiaip sau. Pirma, skambus pavadinimas ir dar apipintas legenda ne retą suintriguos. Antra, labiau pateisinama priežastis - sena alaus gamybos technologija naudota nuo 1838m. Vokietijoje, kuri padėjo pamatus lageriniam alui ir dabar sutelpanti į Altbier alaus stilių. Smulkiau apie Altbier galite rasti čia.
Aromatas: 6/10 Dominuoja salyklinis. Atšilus alui kažkur iš toli padvelkia apyniai.
Išvaizda: 5/5 Vario spalvos (kaip ir teigia gamintojas), skaidrus, su tvaria, kremine, ilgai išliekančia puta. Be priekaištų, gundo greičiau ragauti.
Skonis: 6/10 Sudėliotas tvarkingai. Jaučiami ir apyniai, kurie aromate buvo kiek prislopinti salyklo. Užkliūna gal kiek per didelis saldumas. Bet viskas proto ribose.
Gomurys 4/5 Tvirto-vidutinio kūno.  Patiko išliekantis poskonis, nors ir sėdantis gan greitai, bet apynio natas galima pajusti gan nesunkiai.
Bendras įspūdis 14/20 Visai patiko. Tiesa, viskas labai priklausė nuo geriamo alaus temperatūros. Vėsus pasirodė itin blankesnis. Ir nesuradau to arkliuko, kuris jį ištemptų į aukštumas.
Bendras rezultatas 35/50. Kaip jau minėjau, ragauti verta.

Desperados

             Susigundžius palankiom akcijinėm kainom nusipirkau paragauti meksikietiško alaus kokteilio Desperados. Visuomet jaučiau sentimentus 1995 metais Robert Rodriguez pastatytam filmui Desperado su Antonio Banderas. Pats filmas gal ir ne stebuklas, bet kartu jame vyraujanti Los Lobos muzika visai neblogas kokteilis. Šį kartą ant stalo alaus kokteilis, tiesa, meksikietiškumo jame tik tiek, kad naudojama tequila ir skambus pavadinimas. Mat išvirė jį kaip supratau Prancūzijoj tas pats gerai žinomas Heineken. Taigi, kaip teigiama ant etiketės, viduje 0,33ml skaidraus buteliuko tūno kvapnus šviesus 6 laipsnių lageriukas. Kemšam, ziūrim ką turim...

  Kvapas: 5/10 Pradžioje intensyvus, apgaulingai malonus, bet greitai blankstantis. Dominuoja tequilos sintetinės natos. Salykliškumo ar apynių nerasta.

Išvaizda: 4/5 Skaidrus, šviesus ir su ganėtinai įspūdinga ilgai išliekančia nors ir netvaria puta.

  Skonis: 4/10 Sunku būtų nepastebėti kad čia ne kokteilis. Taip, tequilos pėdsakas čia jaučiasi stipriai. Tiesa pasakius alaus charakterio nelabai ir pajutau. Kaip pačio gerimo balansas man gal ir tiko, niekas neišsišoka. Nebent per daug kerpantis alkoholis tokiam birzgalui (lageriu vadinti visai nesinori)

  Gomurys: 2/5 Bent jau kažkokio alaus kūniškumo tikėtis būtų naivu. Išliekamieji pojūčiai nekokie. Tequilinis odekolonas visame gomury. Norisi kuo greičiau užgerti, kad viso to nejustum. Taip viskas ratu... Gal to gamintojas ir siekė?

  Bendras įspūdis: 7/20 Nekoks. Neapleidžia jausmas kad šio „lageriuko“ receptas gimė Mendelejevo lentelėje. Viskas taip dirbtina, kiekviename ragavimo procese jaučiasi plastmasės amžiaus įtaka. Kita vertus, kaip chemija sulindo į kūną gan lengvai ir be kaprizų :) Vertinant šį alų, buvo mažai paminėti apyniai, salyklas, mielės. Tai šiek tiek linksmina/liūdina, priklausomai iš kuriuo kampo į tai pažiūrėsim...

Bendras balų skaičius: 22 T.y. Probleminis alus. Nerekomenduoju, nebent nuobodžiaujant saulėkaitoj...

Švyturio "20 statinių"

         Specialiai Kalėdų šventiniam periodui išvirtas, internetų išliaupsintas ir mistifikuotas šis UAB "Švyturys“ alus užsibuvo iki vasario pabaigos. Manau pats laikas paleisti džiną iš butelio. Taigi, trumpa jo legenda. Švyturys nustebinti alaus mėgėjus, nors greičiau taikytasi į gurmanus pasirinko stipriu stautu. Žiemos vakarui geriau kažin ar ką tinkamesnio surasi. O kad mažai nepasirodytų, išvirę brandino 3 mėnesius 250 l. ąžuolo statinėse, kuriose pieš tai sluoksniavosi škotiškas Bunnahabhain viskis. Prieš pat didžiąsias šventes išpilstė į jų tradicinės kolekcijos butelius ir dėl bendro solidumo įvilko į gan neprastas popierines dėžutes. Iš kokių tolimųjų kraštų parsiplukdė 20 garsiųjų statinių ir kiek kraujo teko dėl jų pralieti čia nesiplėsim. Įdomesnis pats alaus įsigijimo faktas. Buvo viskas taip sureikšminta, jog rodėsi kad papuls tik ant išrinktųjų ir atkakliausių stalo. GAP'e paprastai nenusipirksi, tik rezervuojantis mail'u ir tik po kelis butelius. Vynotekoje ir dar keliuose didmiesčių centruose kiek pamenu be suvaržymų. Bauginančiai mažas kiekis (tik 8000 butelių) ir dar ta kaina (20 lietuviškų už 0,5l) padarė savo. Stautas automatiškai patapo vertybe jo net neparagavus. Daug kas tikėjosi, kad sunkiai įperkamas taps akcijiniu, deja šio alaus norintiems įsigyti dabar, teks ko gero nusivilti. Išparduota arba likę sąlyginai vienetai. Marketingas sudirbo 100 %

Taigi alaus stilius – stautas. Daugiau nesistengta plėstis ar tai Imperial, užsienietiškas extra, saldusis ar sausasis. Vartotojas pats nuspres...

Stiprumas 7,9 % ABV

Sudėtis: miežių, Miuncheno ir kviečių šokoladinis salyklai, skrudinti miežiai salyklams nepriskirti (nu gal...) Apyniai tradiciniai angliški East Kent Goldings

Patariama suvartoti iki 2014 galo. Įsigytas jau 3 mėn brandos tai dabar jau bus sulaukęs 5 mėnesių.

Ragaujamas 13-16 laipsnių pagal celsijų

Aromatas: Taurus nors neintensyvus. Reikia nuolat sukti taurėje kad iš po šokolado ir kavos išlystų vyšnių, vanilės natos. Apyniai čia nevaidina jokios rolės, žaidžia vien salyklai ir vos juntamas alkoholis. Stiliui pilnai atitinka. 7/10

Išvaizda: Puta rusva kreminė, porėta. Greitai nesėdanti  ir visiškai neišnykstanti. Alus tamsus, faktiškai juodas. Prieš labai ryškią šviesą vis tik persišviečia lyg tamsus gintaras. Idealiai skaidrus, jokių drumzlių. 4/5

Skonis: Pasirodė subalansuotas, turtingas salyklinis, karamelė mainosi su skrudintu salyklu. Kaip ir nieko išsišokančio. Saldumo nėra daug, parinkta teisingai nes rūgštumo visai nėra, kas man yra pliusas. 8/10

Gomurys:Ilgai išliekantis expreso kavos kartumas vėliau vientisas, malonaus likerio/romo pojūtis. Gal būt dėl ąžuolo taninų ir alkoholio koncentracijos. Kūnas iš vidutinio pereinantis į pilną. Alus tirštas nepasirodė. 4/5

Bendras įspūdis: Vertas dėmesio stautas. Tiesa sakant vienas iš geresnių ką teko ragauti didžiųjų t.y. eliminuojant craft alaus vertinimo patirtį. Butelį iškaštavojau maždaug per valandą. Taip kad skalsus... :) Kitą vertus liaupsint labai nesinorėtų, tai vis tik limited edition versija. Kaip sakant Švyturys blykstelėjo, o blyksnį išlaikyti ganėtinai sunku arba neįmanoma. Paragaučiau po pusmečio, deja.. O dar tas bačkas supjaustė savišvietai ar tai reklamai... tai -1 balas, viso  16/20

Bendras balų skaičius 39/50 T.y. pataiko į „puikus alus“ kategoriją.