Kepinti apynių ūgliai

Reikėtų žvalgytis ko nors panašaus

Šiais metais išdygę ūgliai

Apynių ūgliai virtuvės šviesoje

Mėgstu rytais valkiotis po mišką, be tikslo, tiesiog šiaip, o maža kas... Šiuo metu, pavasarį, ypač. Tik šį kartą išsiruošiau su tikslu. Jau kelinti metai mane domina apynių ūgliai. Tris savaites stebėjau kol bus tinkami valgyti. Dabar pats metas tai išbandyti. Dar savaitė, kita ir jauni ūgliai peraugs, sumedės. Tuomet jau bus geriau sulaukti rudens ir panaudoti jų spurgus alui. Taip nutikdavo kelis metus iš eilės, tik ne šį kart. Tiems kam akys gamtoje neužkliūna už jaunų šiūmetinių apynių, vertėtų pirmiausia dairytis pernykščių jų stagarų. Būtų gerai nesumaišyti su durnaropėm. Jų pernykščiai likučiai šiek tiek šviesesni, stagarai plonesni nei apynių. Labiau primena pernykštį šieną. Dėl skoninių savybių nežinau. Nebandysiu, nesinori kažkaip. Tai va, jei radot ką nors panašaus, vertėtų po jais dairytis  šiais metais išdygusių ūglių. Jie turėtų būti jau gerokai pasistiebę, išleidę lapelius. Tik iš žemės išlindę paprastai būna tamsios violetinės spalvos, mėsingi, apie 5 cm aukščio. Ką ten valgyt :) . Toliau viskas paprasta... Prisipjaunat ir drožiat namo. Parsinešiau 100 g. (svėriau) Po to teko gailėtis. Kodėl ne 300 g. ? Tai jei rinksite galvodami: pasiskinsiu keletą pabandyti, gal nepatiks... Galvokite iš naujo. Toliau viskas sekančiai:

Išvirti ūglai

 1. Ūglius nuplauname. Aš neploviau, virtuvę teko dalintis su žmona. Tryniausi aplinkui. Laukiau. Ir pamiršau. Tai jai vaikui pusryčius reikia daryti tai sau. Visos banalybės sukrito būtent tada. Žodžiu, tikriems talentams visuomet būna sunku prasimušti. Užuot čia pat pademonstravęs kulinarinį šedevrą ir sudrebinęs nieko panašaus nemačiusios virtuvės sienas buvau priverstas laukti.
2. Pavirinau apie 20 min. Ūgliai įgavo dar daugiau žalesnės spalvos.
3. Išgriebtus apvoliojau džiuvėsiais, šiek tiek pasūdžiau.
4. Visą turinį sudėjau karšton  keptuvėn su išlydytu sviestu. Jei sviesto gaila, galima šiek tiek įpilti aliejaus. Sviesto reikės mažiau o ir nedegs.
5. Pusę galvos smulkiai pjaustyto (pagal vyrišką supratimą)svogūno, dydžio su lig vidutiniu česnaku. Pasirodė per daug. Sekantį kartą dėsiu ketvirtį ir sutrintą. Viską pakepinau papipirindamas apie 5 min.
6. Prieš baigiant kepti užtarkavau kažkokio kieto sūrio su neaiškia galiojimo data. To planuose nebuvo. Jei būčiau sugalvojęs anksčiau, druskos trečiame punkte galima ir atsisakyti :)

Išvolioti džiuvėsiuose

Vuolia!!!  Skonis tikrai nustebino. Kiti sako kad skonis labai primena smidrus. Aš jų neragavau, palyginti neturiu su kuo. Tiesiog skanios karštos salotos. O ir žmonai įtiko. Pasiūlė žalius užsišaldyti. Reiškia tikrai tiko. Tik su šaldymu tikriausia sunkiai... Abejoju tokio eksperimento sėkme. Veikiau tiktų marinuoti, kažkur internetuose buvau užmatęs. Tai ir viskas. Jei kas susigundėt, pirmyn į palaukes, pamiškes, į apleistas ar senas sodybas. Dabar arba niekada, t.y. kitais metais.

Nuostabybė

Crafty Dan 13 GUNS 5.5% 43 IBU

Vėl IPA, tik šį kartą iš UK. Buteliukas užsibuvo nuo liepos mėnesio. Bet kokiu atveju alus bus tik brandesnis, bet ar tikrai geresnis. Kaip IPA vertinti tikriausia jau neišeis. Per ilgai užsibuvo lentynoje. Kaip žinia kartumas, būdingas IPA stiliaus aluose, laikui bėgant blėsta. Bet kokiu atveju paprasto gintarinio elio tikiuosi skanaus :) Be to prieš kelis mėnesius ragavau to paties gamintojo Crafty Dan Triple C - nenuvylė. Ieškom išskirtinumų, kuo gali sužavėti šis alus. Apynių įvairovė stebinanti: centennial, citra, amarillo, apollo, chinook, kohatu. Man tiek apynių sutikti viename aluje dar neteko arba greičiausia nepastebėjau. Tarp įprastų salyklų panaudotas ir ruginis, taip pat IPA'oje ne dažnas svečias, bent jau man. Taigi, apynių kilmė (amerikietiški ir zelandietiški) sako, kad tai amerikietiškas IPA stilius. Stiliaus aprašymą šį kart galvojau nukopijuosiu nuo Gero alaus parduotuvės (GAP), iš ten ir pirkau. Teigia: "American Pale Ale – tai yra britiškojo Pale Ale adaptacija Amerikoje. Jam, kaip ir britiškam variantui, naudojami pagrindiniai alaus ingredientai: apyniai, salyklas, mielės ir vanduo, tačiau American Pale Ale dažniausiai būna šviesesnės spalvos ir mažiau aromatingi nei angliškieji šio stiliaus atstovai. Vieną įdomiausių skirtumų suteikia amerikietiški apyniai, kurie priduoda citrusų ir kitų tropinių vaisių aromatų..." Nesutinku, ponai... Stiliaus "Pale ale" priskyrimas šiam  alui ne visai tinkamas. Stilius, po to tik IPA postilis... Nors kitiems alums IPA jau patampa pagrindiniu stiliumi. Painiava su aprašymais. Ir dėl kvapo. Greičiau atvirkščiai. Būtent amerikietiški apyniai IPA'ai suteikia išraiškinga, įvairialypį aromatą kartais prilygstantį kvepalams. Būdingi ryškūs citrusiniai, gėliški, spygliuočių, uogų aromatai. Angliški šiuo atveju santūresni, su dominuojančiomis  žemiško, žolių, ne tokiomis ryškiomis vaisių natomis. Norintiems daugiau salyklinio kūno - jo dominavimo, turėtumėte rinktis angliškąjį (man priimtinesnį) variantą. Amerikietiškoji versija paprastai bus lengvesnė, bet apynių užtaisas itin stiprus.

Aromatas: 8/10 Saldūs tropikai, medus, karamelė. Net nosį riečia. Man per daug išraiškingas saldumas. Dėl to tik  8
Išvaizda: 5/5 Itin skaidrus, vos ne į raudonumą. Puta standi, ilgai neužsibuvo. Nors iki galo taurėje išliko plona juosta.
Skonis: 7/10 Čia jau liūdniau. Kartumas jau išblėsęs. Skonis suapvalėjęs, salyklinės natos pradėjusios dominuoti. Salsvas. Kartumas vis tik išlikęs turtingas.
Gomurys: 3/5 Viskas blanku. Išliekantis saldumas ir kažkiek apynių. Kaip IPA'ai tai tragedija, kaip lengvam eliui pats tas.
Bendras įspūdis 13/20 Visai neblogas alutis. Verdiktas - nereikėjo jo tiek laikyti. Rašo: Galioja iki 2015.04.  Per skonio viršūnę persivertęs jau senokai.
Bendras balų skaičius: 36/50 arba 7,2/10 balo. Vis dar papuola į "Puikus alus" kategoriją. Galutinį sprendimą skelbti būtų nesąžininga. Reikės paskanauti jaunesnio.
Istorija su šiuo alumi dar nesibaigė...