2015 m. sausio 25 d.

Vilkmergės "Sezonų alus" vs Adnams "Wild Hop"

Jau trečius metus Vilkmergė tęsia tradiciją ir tikriausia vienintelė Lietuvoje išvirdama jauno derliaus alų, t.y. iš laukinių žalių apynių. Tik šiemet jis kažkodėl patapo "Sezonų alus" Bent jau pernai ar užpernai "Vilkmergės alus" supirkinėjo laukinius apynius iš pašalaičių. "Už žalių spurgų kilogramą „Vilkmergės” aludariai ketina pakloti 10 litų, už išdžiovintų – 30–34 litus." Kaip įmanoma nuskinti apynius, juos parduoti/nupirkti ir išvirti alų  (turint galvoje ne vaikiškus kiekius) tą pačią dieną man lieka paslaptis. Nes apyniai džiūsta gan greitai ir alaus iš  pavytusių apynių "jauno derliaus alumi" vadinti nederėtų. Na bet tiek to... Pernai kiek pamenu šis jų sezoninis alus manęs nesužavėjo. Šiemet, kaip deklaruoja Vilkmergė, išvirė kur kas mažesnį kiekį. Galimybė paragauti šio įdomaus alučio suteikta tik trims didžiausiems Lietuvos miestams. Kaune: London Grill (ne visuose) ir Gurmė restorane. Alus iš karto įgauna uždrausto vaisiaus statusą, tiesa? Bet taip jau nutiko kad alaus su laukiniais žaliais apyniais, bet ne lietuviško galima nesunkiai įsigyti ir pas mus. Stipriai atsinaujinusios PROMO Cash & Carry lentynos siūlo anglišką Wild Hop variantą. Puiki proga sudėlioti taškus... Kuo ypatingas šviežių apynių alus, ir ko iš jo tikėtis: Tai lyg  božolė (Beaujolais) vynas bręstantis gan greitai ir pradedamas pardavinėti tų pačių metų derliaus jau trečiąjį lapkričio ketvirtadienį. Derliaus alus tokių tradicijų neturi ir kam jų reikia.  Taigi, alui pirmiausia tai chlorofilas, aptinkamas žaliuose augaluose, aišku, ir apyniuose. Džiūstant augalui jis pasišalina. Taip pat žaliame apyny žymiai daugiau antioksidantų, polifenolių ir kitokio briedo, ko nesutiksi džiovintame. Neesu botanikas ar chemikas, nenoriu daug nusišnekėti, bet aluje būtent dėl chlorofilo turėtumėte jausti žalios žolės, šviežiai nupjautų pievų gaivumo, neprinokusių obuolių užuominų. Su laiku aluje chlorofilas skyla ir šis pojūtis blanksta. Gausybė antioksidantų traukia iš alaus likusį deguonį, kuris nėra geras alaus draugas. Ko pasekoje alus greitai bręsta, jo skonis greitai keičiasi į gerą pusę. Šiais metais pats viriau "derliaus alų" su paties augintais Saaz apyniais. Ir tik galiu patvirtinti kad jis visiškai kitoks. Iš pradžių kvape juntama aštri ir nieko gero nežadanti rūgštis (infekcija) po kelių savaičių stebuklingai dingo. Išryškėjo atšiaurus žoliškumas (dėl didelio/per didelio apynių kiekio) Po mėnesio alus atrodė visiškai subrendęs. Susigulėjo pažįstami malonūs kvapai ir pats salyklinis kūnas. Alus patapo savitas/charakteringas visiškai kitoks nei virtum su džiovintais apyniais. Vienintelis trūkumas verdant tokį alų, neina prognozuoti apynių kartumo. Apynių rūgštis, kuri apsprendžia kartumą aluje, kiekvienais metais gali skirtis, priklausomai nuo gamtinių sąlygų apynio vegetacijos metu. Bet čia daugiau teorija. Meti kartumo skaičiuokles į šoną, beri apynius į misą, verdi, ragauji, beri, verdi, ragauji ir t.t. Be to man alaus kartaus nebūna (čia pusiau juokais)
    Barmenas ilgai pildo taurę dėl gausios putos. Sako kad šis alus labiau putoja nei kiti šalia gulintys. Paima 2,5 EUR.
Aromatas: 6/10 Pro karamelės bruožus sunkiai daugiau kas prasimuša. Bet vis tik neaiškios apynių natos apčiuopiamos. Bendrai: aromatas blyškokas, bet malonus, savitas.
Išvaizda: 4/5 Tamsaus gintaro, ne itin skaidrus, su labai tvaria balta puta. 
Skonis: 8/10 Labiau dominuoja karamelė, bet nenuobodi. Juntamas taurus salyklų balansas ir apynių kartumas. Pernai buvo žymiai prasčiau, buvo per saldus, ne toks turtingas. Ragaudamas netikėtai prisiminiau Švyturio "Old Port Ale", nežinau kodėl, bet panašumų yra. Neragavęs jau virš metų atmintis gali ir pavesti.
Gomurys: 4/5 Tinkamos karbonizacijos, vidutinio kūno, galiausiai išryškėja keistas, tikriausia apynių kartumas, kuris labiau primena ąžuolo, gilių natas. 
Bendras įspūdis: 14/20 Man patiko, pasirodė taurus, brandus gėrimas. Gal kažkiek įtakojo jauki, rami aplinka. Deja šviežių apynių - žalios žolės/žoliškumo, kokį  įsivaizduoju "Jauno derliaus alų" aš pasigedau. 
Bendras balų skaičius 36/50 arba 7,2/10 neprastai, perkopia  "Puikus alus" kategoriją.

Wild Hop "ADNAMS Southwold" bravoras

Aromatas: 8/10 Citrusai, juodieji serbentai, aštrus žoliškumas. Oplia, ko ir ieškota. Ir pirmi įtarimai dėl apynių kilmės. Ar tikrai jie tokie laukiniai. Vėliau pagooglinus apie šį alų gamintojas užsimena be laukinių ir apie Fuggles, Goldings, Bramling Cross ir  Sovereign apynius. Prasideda...
Išvaizda: 4/5 Vario spalvos gan skaidrus. Puta tiesiog normali, nieko ypatingo bendrai paėmus.
Skonis: 6/10 Ganėtinai grynas/lėkštas. Maža salyklų gama. Salykliškumą numuša tuščias kartumas. Tiesa pasakius viskas bukoka. Dvilypis jausmas. Alus lyg ir skaniai bėga bet nežavi, nekabina. Mažai skonių tik saikingas kartumas.
Gomurys: 3/5 Vėlgi žoliškumas pereinantis į buką vaistinį kartumą. Pradeda pabosti.
Bendras įspūdis: 12/20 Tikrai žinau kad galima išvirti geresnį. Labiausiai džiugino aromatas, šviežios žolės užuominos kvape, skonyje, ir gomury. Atitiko jauno alaus bruožus. Nedžiugino salyklų parinkimas šiam alui, per lengvas kūnas.
Bendras balų skaičius 33/50 arba 6,6/10 Pagal rezultatą atitinka "Geras alus"  Iš tikro taip ir yra. Jis geras, bet ne puikus. Daugiau nepirksiu, neįdomus. 

Vilkmergės augintinis pasirodė žymiai stipriau. Nors "Jauno derliaus alus" stilių labiau atitiko užjūrio atstovas. Bet tik ne Wild Hop.

2015 m. sausio 7 d.

Green Monster IPA 6.3% Bravoras Apynys

IPA! IPA! IPA! Ir dar lietuviška! Super! Paskutiniu metu juntamas kažkoks nukreizėjimas  alaus pasaulyje minavojant šį stilių. Ir mane prieš  penketą metų  sužavėjęs "Kanapinis" iš Aukštaitijos bravorų tapo seniai "ne lygis". Net nežiūriu į tą pusę Vėliau sekė daugybė naujienų. Vieni alaus stiliai stūmė iš pirmų gretų kitus. Kiti įsitvirtino ilgam.  Man alaus madų pasaulyje  1 litro butelius užpildytus švelniu eliu dabar dalinai pakeitė 0,33 l apynių bombos su perspėjančiu IPA trumpiniu. Kaip  kalnakasyboje ar karyboje naudojamas TNT gali nunešti stogus (visomis prasmėmis), taip IPA kaip kam gali ištaškyti gomurius, suteikti laikiną nejautrą kitiems skoniams, na gal išskyrus Trinidado Morugos Skorpion pipirui (čia aš perlenkiau). Kam nepatinka itin kartus alus, siūlau ir nesivarginti. Ir be jūsų yra, o ir sparčiai pasaulyje daugėja stipriai apyniuoto alaus garbintojų. Apynių paklausa kiekvienais metais auga. Kai kurių apynių rūšių tapo sunkoka įsigyti ir man. Šis "žaliasis monstras" taip pat prisidėjo prie to. Pririjęs Citra apynių, kurių taip norėtųsi ir man, bent 100g.(out of stock). Apie vieną lietuvišką IPA jau rašiau čia. Dar galima rasti ir daugiau mūsiškų karčiųjų. Ir jų tik daugės. O dabar apie šį. Panaudoti Citra, Amarillo, Cascade ir Magnum apyniai. Be šviesių, karamelinių salyklų naudojami dar ir avižiniai dribsniai. Ir visa tai sugula į :
Aromatas: 7/10 Viską gožia citrusai, žoliški kvapai. Gan intensyvūs.
Išvaizda: 5/5 Ganėtinai skaidrus. Dažnai IPA alūs sutinkami ūkanoti, bent man taip pasirodė. Šis tuom nepasižymi. Puta labai tvirta.
Skonis: 7/10 Tik pradžioje karamelinis pojūtis užgožiamas apynių. Amerikietiškų apynių troika + pigesnis  kartusis Magnum. Kodėl gi ne. Tirpstantis greipfruto ar kaip rašo galima pajusti laimo vaisių skonis.Bet kažkokio Vaauu! nepajutau.
Gomurys: 3/5 Deja, gomurys kiek blankesnis. Lėtai sėdantis kartumas tampa vis bukesnis, trūksta turtingumo lyginant su daugeliu kitų vykusiu IPA'ų.
Bendras įspūdis: 14/20 Iš ragauto ir šiame bloge aprašyto Dundulio HumuluIPA šis pasirodė sunkesnis. Tiek savo kūnu tiek dvasia, gal dėl savo vardo :) Tikrai neblogas, netgi vykęs bandymas. Turint galvoje kad verdamas Kaune, iš viso sveikintina, manau jau suradęs savo gerbėjų ratą baruose.
Bendras balų skaičius 36/50 arba 7,2 balo iš 10galimų. Puikus alus...

2015 m. sausio 1 d.

Dundulio Viržinis 5,2 %

    Pavadinimas viską ir pasako. Prieskoniams panaudoti viržiai. Čia toje vietoje, kur aluje būna apyniai. Nežinau ar į šį dėta apynių. Jei ne, tuomet butelyje tūno grynakraujis Gruit'as. Jei viduramžiais būtumėte užsukęs į smuklę išlenkti alaus, jums nieko kito ir nebūtų pasiūlę apart gruito. Apyniai alui pradėti naudoti kiek vėliau, apie 17 amžių. Apyniuotas alus išsilaikydavo ilgiau.  Skoninėmis savybėmis tikriausia taip pat nenusileido gruitui, kuriame vis dar buvo naudojamos kraujažolės, pelkinis gailis, viržiai, kietis ir t.t. priklausomai nuo regiono. Kitaip tariant gruitas buvo po truputį išstumtas ir primirštas. Ir todėl šiais laikais verdamas tik mažųjų daryklų kartais net ribotais kiekiais. Taip nutiko ir su šiuo alumi. Labai ribota/sezoninė partija. Nusipirkau, patiko, norėjau dar, nebeliko. Daugiau info apie alų su žolelėmis  galite rasti čia

Aromatas: 10/10 Labai intensyvus ir tikrai ne dėl apynių. Panašus būna atidarius kibirą medaus. Kuris kerta giliai į nosį, po to persiduoda į gerklę. Saldainiai, gėliškas, vyraujantis aštrus medaus, kuris man ne itin patinka. Nepaisant to perteiktas itin profesionaliai.
Išvaizda: 4/5 Tamsesnio gintaro. Ir drumstas kaip gintaras. Puta išsilaikė tvirta.
Skonis:  9/10 Pirmasis ragaujamas gruitas iš daryklos. Tikrai nesitikėjau tokio viržių impulso. Salsvas salyklinis kūnas ir ryškus aitrokas apynių dominavimas, kurį nupasakoti sunku.
Gomurys: 3/5 Gomurys kiek blankesnis. Sumišęs saldumas su blėstančiu viržiniu poskoniu, kuris tampa ne itin malonus. Gal būt norėtūsi sausesnės pabaigos.
Bendras įspūdis: 18/20 Puikus gruitas. Labiausiai įsiminė kvapas. Geriasi gan sunkiai nors ir vidutinio kūno. Vykęs bandymas supažindinti su viržių skoniu, kuris kaip įsitikinau nebus mano mėgstamiausiųjų saraše. Aukštus balus skyriau dėl profesionalumo perteikiant žydinčių viržių skonines ir aromatines savybes.
Bendras balų skaičius 45/50 arba surinko 8,8 iš 10 galimų. Šauna į "Išskirtinis alus" kategoriją.

P.S.


Viržius aluje naudojau prieš 3 metus. Dėl praktikos ir žinių stokos išviriau galima sakyti  nevartojamą gruitą. Vis dar keletas butelių brandinasi. Viržiai  aluje (kai jų per daug) man atsiduoda pelke, durpėmis, žemišku skoniu. Šiais metais išviriau kiek atsargesnę versiją. Ragaujamas mėnesio brandos:
Žydintys viržiai rinkimo metu
Aromatas: Tamsūs salyklai, žoliškumas. Viržiai jaučiasi labai santūriai. Nepažįstant jų - neitų įvardinti kaip atskiro charakteringo kvapo.
Išvaizda:Viskas nuotraukoje. Palinkėčiau tik daugiau skaidrumo.
Skonis: Porteriškų bruožų tvirtai sukaltas 7.5 % alus. Viržiai skonyje išlenda ryškiau nei kvape. Bet saikingai. Tiesa pasakius gavosi skanus alus. Sudarinėdamas receptą ir koreguodamas tiesiog virimo metu panašaus rezultato ir siekiau/tikėjausi. Iki Dundulio šedevro pasitemti reikėtų gal dėl kvapo. Todėl sekantį kartą naudoti tik viržių žiedus, be šakelių. Skintus ir išdžiovintus žiedus laikyti sandariai iki virimo, arba pirkti iš aliejus.com įvertinant kvapo intensyvumą vietoje. Fermentuoti kiek galima žemesnėje temperatūroje (17-18 °C) Šis brandinosi prie 23°C.Skonį palikčiau savo ir nekeisčiau nieko. Tiems kas domisi ir žino kaip mane rasti užsukit, pasidalinsiu :)