2015 m. balandžio 25 d.

Kepinti apynių ūgliai

Reikėtų žvalgytis ko nors panašaus
Šiais metais išdygę ūgliai
Apynių ūgliai virtuvės šviesoje
Mėgstu rytais valkiotis po mišką, be tikslo, tiesiog šiaip, o maža kas... Šiuo metu, pavasarį, ypač. Tik šį kartą išsiruošiau su tikslu. Jau kelinti metai mane domina apynių ūgliai. Tris savaites stebėjau kol bus tinkami valgyti. Dabar pats metas tai išbandyti. Dar savaitė, kita ir jauni ūgliai peraugs, sumedės. Tuomet jau bus geriau sulaukti rudens ir panaudoti jų spurgus alui. Taip nutikdavo kelis metus iš eilės, tik ne šį kart. Tiems kam akys gamtoje neužkliūna už jaunų šiūmetinių apynių, vertėtų pirmiausia dairytis pernykščių jų stagarų. Būtų gerai nesumaišyti su durnaropėm. Jų pernykščiai likučiai šiek tiek šviesesni, stagarai plonesni nei apynių. Labiau primena pernykštį šieną. Dėl skoninių savybių nežinau. Nebandysiu, nesinori kažkaip. Tai va, jei radot ką nors panašaus, vertėtų po jais dairytis  šiais metais išdygusių ūglių. Jie turėtų būti jau gerokai pasistiebę, išleidę lapelius. Tik iš žemės išlindę paprastai būna tamsios violetinės spalvos, mėsingi, apie 5 cm aukščio. Ką ten valgyt :) . Toliau viskas paprasta... Prisipjaunat ir drožiat namo. Parsinešiau 100 g. (svėriau) Po to teko gailėtis. Kodėl ne 300 g. ? Tai jei rinksite galvodami: pasiskinsiu keletą pabandyti, gal nepatiks... Galvokite iš naujo. Toliau viskas sekančiai:
Išvirti ūglai
 1. Ūglius nuplauname. Aš neploviau, virtuvę teko dalintis su žmona. Tryniausi aplinkui. Laukiau. Ir pamiršau. Tai jai vaikui pusryčius reikia daryti tai sau. Visos banalybės sukrito būtent tada. Žodžiu, tikriems talentams visuomet būna sunku prasimušti. Užuot čia pat pademonstravęs kulinarinį šedevrą ir sudrebinęs nieko panašaus nemačiusios virtuvės sienas buvau priverstas laukti.
2. Pavirinau apie 20 min. Ūgliai įgavo dar daugiau žalesnės spalvos.
3. Išgriebtus apvoliojau džiuvėsiais, šiek tiek pasūdžiau.
4. Visą turinį sudėjau karšton  keptuvėn su išlydytu sviestu. Jei sviesto gaila, galima šiek tiek įpilti aliejaus. Sviesto reikės mažiau o ir nedegs.
5. Pusę galvos smulkiai pjaustyto (pagal vyrišką supratimą)svogūno, dydžio su lig vidutiniu česnaku. Pasirodė per daug. Sekantį kartą dėsiu ketvirtį ir sutrintą. Viską pakepinau papipirindamas apie 5 min.
6. Prieš baigiant kepti užtarkavau kažkokio kieto sūrio su neaiškia galiojimo data. To planuose nebuvo. Jei būčiau sugalvojęs anksčiau, druskos trečiame punkte galima ir atsisakyti :)

Išvolioti džiuvėsiuose
Vuolia!!!  Skonis tikrai nustebino. Kiti sako kad skonis labai primena smidrus. Aš jų neragavau, palyginti neturiu su kuo. Tiesiog skanios karštos salotos. O ir žmonai įtiko. Pasiūlė žalius užsišaldyti. Reiškia tikrai tiko. Tik su šaldymu tikriausia sunkiai... Abejoju tokio eksperimento sėkme. Veikiau tiktų marinuoti, kažkur internetuose buvau užmatęs. Tai ir viskas. Jei kas susigundėt, pirmyn į palaukes, pamiškes, į apleistas ar senas sodybas. Dabar arba niekada, t.y. kitais metais.


Nuostabybė




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą