'37'Medinis belgas 6,9%

Sekmadienį ryte kepėm šašlykus. Ryte tikriausia dėl to, kad Velykos. Neatsitiktinai ryte ant stalo atsirado ir alus. Šį kartą iš rūsio ištraukiau , deja, paskutinius 2 litrus belgiško elio. Sumasčiau kad beveik dviejų metų brandos jam pakaks. O ir man įdomu kaip jis susigulėjo, paskutinis ragavimas buvo praeitais metais rudeniop. Kadangi šį elį viriau pats, tai pažymių nerašysiu. Nemandagu kažkaip. Kemšam... Metų laikai keitėsi, alus nė velnio.
Kvapas: Rūgštelė, lengvas salyklinis su apčiuopiamais apyniais. Aplamai viskas prigesinta. Ir sauso apyniavimo Willamette paliko tik žolinį ar tai šieno pėdsaką. Mielių aromato, kas būdinga belgiškiems, jokio. Kitą vertus mieles naudojau neutralias, tai dėl to krimstis neverta.
Išvaizda: Kaip nuotraukoje. Per tiek laiko išskaidrėjo kaip ašara. Puta šampaninės tekstūros tik ilgiau išliekanti.
Skonis: Kaip ir minėjau, po pusmečio mažai pokyčių. Ryškus apynių skonis. Ąžuolas vis dar sunkiai slepiasi. Ir netgi kiša koją. Su jo kiekiu truputį perlenkiau. Viską atperka ilgoka branda. Pakankamai susigulėjęs, kampuotų skonių nebelikę. Išsausėjęs, vyno charakterį įgijęs, bet jokiu būdu nenurūgštėjęs ir vis dar alus.
Gomurys: Su gomuriu kiek kitaip. Išlenda kažkoks sunkiai nusakomas pašalinis poskonis. Arba tai iš ąžuolo, arba sauso apyniavimo rezultatas. Ir jis visai nedžiugina. Žodžiu, skaniausias tuomet kai alus  dar burnoje :)
Bendras įspūdis. Apyniai sudėti/parinkti netinkamai. Per daug ąžuolo. Bokalą išgėriau nesunkiai, bet kartoti nesinorėjo. Buvo ir švelnesnių gėrimų šalia, pradžiai. Šis alus buvo prasčiausias iš mano ilgai brandinamų, bet tikrai geriamas. Reikia vengti tokio kalibro taros. Butų tūnojęs ,033 l. buteliukuose, viskas būtu susigėrę skaniau, ir dar antrą atsikimšęs.
Taip aš sutikau šventąjį rytą  su 7% alumi, o ne su ostija burnoj. Kur ritasi pasaulis....?

Voll-Damm 7,2%

    Šį kartą ispaniškas lageris, nežinau kodėl aš jį išsirinkau. Tikriausia dėl palankios kainos ir kuom tai įtikusio apipavidalinimo. Be to 7,2% lageris ne visai kasdieninis, aišku, jei kalbama apie kokybišką, su tam tikrom ambicijom išvirtą alų. Visai neturėjau galvoje "Blindos", "Žalčio" ir panašių surogatinio stiliaus birzgalų, kurie kaip kam yra duona kasdieninė.
Taigi, Voll-Damm priskiriamas Oktoberfest/Märzen alaus stiliui. Į gilias istorines vingrybes nesivelsiu, tik paminesiu keletą aspektų. Dėl tuo metu (17-19amžiai) netobulų gamybinių-techninių  procesų lagerinį alų virti ir tuo pačiu rauginti buvo patogiau  šaltuoju metų laiku siekiant išvengti infekcijos ir kitų nepageidautinų veiksnių. Ilgokai per vasarą brandintas  rūsiuose patapdavo puikia bendravimo priemone žinomam Oktoberfest alaus festivaliui Vokietijoje vykstančiam  spalio mėnesį. Märzen turėta galvoj, kad verdamas iki kovo mėnesio. Vieni šaltiniai teigia, kad pradžioje paprastai buvo sodresnės gintaro spalvos. Bet per eilę metų standartiškai iššviesėjo. Tapo lengvu sesijiniu lageriu, kurio vienu prisėdimu mėgaujamasi ilgai ir išgeriama daug. Tikslių ribų nėra, tačiau  alkoholio koncentracija daugumoj vyrauja  tarp 5-6%. Tai  šiek tiek stipresnis už giminingą pvz. Pilzner stiliaus alų. Tuo tarpu Voll-Damm tarp savų bendrų ganėtinai piktesnis.
Kvapas: 6/10 Lengvas vaisinis, uogų. Gal būt gėlių aromatas. Bet viskas taip blankiai. Intensyvumo norėjosi daugiau.
Išvaizda: 4/5 Šviesus aukso spalvos su gan greitai nusėdusia puta. Standartinis lageris ir tiek.
Skonis: 7/10 Niekuom neišsiskiriantis, gal iš lagerio labai kažko tikėtis ir nereikėtų. Neįkyriai saldokas, su kukliu nebuku kartumu. Stiprokas, bet tinkamai parinkta salyklų paletė ir minėtas saldumas alkoholį užglaisto pakankamai.
 Gomurys: 3/5 Vidutinio kūno. Išliekamieji pojūčiai daugiau salykliniai. Išlendantis medaus prieskonis. Kartumo pasigedau. Jis tikrai nepamaišytų.
Bendras įspūdis: 15/20 Tvarkingai sudėliotas alutis. Tiesa, dėl alkoholio koncentracijos sesijiniam vartojimui gal ir netiktų. Šioje vietoje balų skaičių šiek tiek pritempiau. Mano manymu stilių pilnai atitinka, nors pats alaus stilius balams rinkti nėra pats geriausias.
Bendras balų skaičius: 35/50 Tiesiog "geras alus". Kaina jo taip pat katalikiška, tai pabandyti verta.

Mikkeller "Texas Ranger" 6.6%

Mexas Ranger nustebintas, po kelių savaičių pertraukos, kai pastarojo skonis gomury išblanko, kemšu Texas Ranger porterį. Šį kartą pupelių, avokadų ir kitų keistenybių nebus. Bet bus jelapenas :) Skonis daugmaž prognozuotinas.
Kvapas: 9/10Aštrus pipirinis, tamsiųjų salyklų natos, kava, malonus degėsio, blankus dūminis. Niekas atskirai neišsišoka, matyt susigulėjęs per netrumpą brandą. Stipru bet subtilu. 
Išvaizda: 5/5Juodas su tamsaus porterio spalvos tvaria puta. Toks naftos produktas iš pirmo žvilgsnio. Nėra prie ko prikibti, tiesiog gražiai žiūrisi.
Skonis: 9/10 Sudėtingas. Vyraujančius taurius šokolado, kavos skonius iš paskos vejasi ir į liežuvį kerpa pipirai. Jelapeno įtaka  lengvai jaučiama, nuspėjama. Vėliau pipirai niekur nedingsta ir švelniai šildo visas kūno ertmes kur tik alus surado kelią. 
Gomurys: 5/5 Tvirto vidutinio  arba pilno kūno. Aksominės tekstūros  gėrimo metu, vėliau ryškėjantys stautiški bruožai. Ilgiausiai užsibūna išgryninti kavos ir jelapeno pėdsakai.
Bendras įspūdis: 17/20 Puikus profesionalo darbas. Subalansuotas, ne alus, o siurprizas skonio receptoriams. Tiesa, taip pasirodė ne visiems. Pasidalinau  šlakeliu šio deguto su keliais alui neabejingais individais. Leido suprasti kad pats tą asfaltą ir kabink iš taurės. Nepatiko. Taip kad prieš pirkdami gerai pagalvokit. Alaus snobams pabandyti būtina. 
Bendras balų skaičius:  45/50  Pataiko į "Išskirtinės klasės" alaus kategoriją.
 P.S. 
Nieko neužsiminiau apie apynius šiame aluje. Tiesiog jų nepasigedau. Ir tik dabar prisiminiau, kad aluje jie naudojami...

Mikkeller "Mexas Ranger" 6,6%

Ypatingas ir tikrai nekasdieniškas alutis. Vien jau Mikkeller vardas daug ką pasako. O kam jokių sentimentų nekelia, greičiausia dar neteko ragauti. Džiugu, kad pagaliau jo galima įsigyti ir Lietuvoje. Apie patį aludarį verta pasiskaityti pingvi.com, išsamus straipsnis. O Mexas Ranger pabandysiu apibūdinti aš.
Pagal stilių įvardijamas kaip porteris. Sudėtis: įvairūs salyklai, 3 rūšių apyniai. Toliau, meksikietiškos pupelės, čili pipirai, saldžiosios paprikos kukurūzai, avokado lapai, šokoladas, migdolai :)
Neveltui etiketėje prikeverzota "Crossing the border" :) Tikėkis bet ko...
Kemšam...
Kvapas: 10/10 Sunkiai nusakomas. Labai turtingas ir  įvairiapusis. Jei labai grubiai, galima įžvelgti panašumų su stautu ar greičiau gruitu. Šokoladas, deginti salyklai, ryškus žolinis ir dar velniai žino kas. Maksimumą balų daviau dėl to, kad jis niekur nedingo ir nenublanko kai bokalas kurį laiką jau buvo tuščias.
Išvaizda: 5/5 Visiškai juodas, ne matinis. Su tamsia tvirta ilgai išliekančia puta. Įspūdingas...
Skonis: 9/10 Didinga skonių paletė, kuri kažkokiu mistiniu būdu tinkamai suvaldyta. Turint galvoje koki ingredientai naudoti, kažkas nerealaus. Maloniai kerpantys čili pipirai visiškai neužgožia ryškesnių šokolado, kavos skonių. Burnoje lengvas šokas, daug skonių kurių neįstengiau  išskirti. Apynių, daržovių ir žolelių magija. Būtų galima duoti maksimalų įvertinimą, bet pasiliksiu ateičiai Tam, kurio gal būt ir niekada neparagausiu.
Gomurys: 5/5 Pilno kūno. Ilgai išliekantis ne bukas kartumas, tiesa jau ne toks sudėtingas kaip ragaujant. Kaštavojant kartesnį alų, paprastai išliekantį poskoninį kartumą norisi nuplauti/atnaujinti vis užgėrinėjant tuo pačiu alumi. Atrodytų įprastas alaus gėrimo procesas. Šis alus geriasi labai lėtai. 330ml buteliuką per valandą neįveikiau. Alus superinis, bet geriasi itin lėtai, keistas jausmas.
Bendras įspudis: 18/20 Akivaizdus favoritas iš visų mano ragautų. Idėja, iššūkis vien kuriant tokį produktą ir gaunant man sunkiai suvokiamą  galinį rezultatą aludariui be jokios abejonės šis alus atneša laurus. Belieka pastebėti, kad pagal mano skonių suvokimą jį tvirtai priskirčiau prie stauto stiliaus, ne porterio.
Bendras balų skaičius 47/50 t.y. pataiko į gerbtiną "pasaulinės klasės alus" aukščiausią poziciją.
Ar rekomenduočiau paragauti? Sunkus klausimas. Jei tiesiog mėgstate alų ir turite savą favoritą. Nuolat neieškote ko nors naujo, o pabandęs dažnai užsiraunate ant jūsų nuomone kartaus alaus. Manote, kad skanus tas, kurio galite nesunkiai išlenkti 3 bokalus. Tuomet patarčiau susilaikyti, bus gaila išleistų pinigų. Šis alus snobams, bet abejingu jis tikrai nepaliks.

Guinness Original

Tikrai ne naujiena ir daugeliui gal jau pabodęs airiškasis stautas Guinness Original. Dažnam gal asocijuojasi kaip stauto standartas, bet mano  įvertintas balais dar nebuvo.
Kvapas: 5/10 Nykus, vos juntami ir tie patys deginti salyklai. Apynių neaptikau
Išvaizda: 5/5 Labai tamsus, nepriekaištingai skaidrus su išraiškinga puta.
Skonis: 6/10 Dominuoja deginti su išplaukiančiais karameliniais salyklais. Apynius identifikuoti gan sunku. Savo švelnumu toks porteriškas stautas.
Gomurys: 3/5 Ryškiai per lengvo kūno. Su išliekančia lengva deginta rūgštele ir laibai jau menku kartumu. Kartumo labai pasigedau tiek skonyje tiek poskonyje.
Bendras įspūdis 8/20. Subtilia nuomone per vandeningas kaip stautas. Trūkumai gal ne esminiai, ydų nėra, bet tikrai nesužavėjo ir netgi nuvylė. Ragaujant vis įžvelgdavau panašumus su Tauro 5 salyklų porteriu.
Bendras balų skaičius 27/50 pataiko į "geriamas alus" kategoriją. Nevertas dėmesio.

Senovinis (Vilkmergės)

Dar viena įdomesnė naujiena lietuviško alaus rinkoje Vilkmergės "Senovinis".  Alus daugiau įdomesnis pačia gamybos technologija. O kam gamybos procesai nerūpi, vis tiek siųlyčiau paragauti.
Taigi trumpai apie patį stilių. Priskiriamas Altbier stiliui, kuris nėra dažnas svečias prekybcentrių lentynose. Pavadinimas "Senovinis" pasirinktas ne šiaip sau. Pirma, skambus pavadinimas ir dar apipintas legenda ne retą suintriguos. Antra, labiau pateisinama priežastis - sena alaus gamybos technologija naudota nuo 1838m. Vokietijoje, kuri padėjo pamatus lageriniam alui ir dabar sutelpanti į Altbier alaus stilių. Smulkiau apie Altbier galite rasti čia.
Aromatas: 6/10 Dominuoja salyklinis. Atšilus alui kažkur iš toli padvelkia apyniai.
Išvaizda: 5/5 Vario spalvos (kaip ir teigia gamintojas), skaidrus, su tvaria, kremine, ilgai išliekančia puta. Be priekaištų, gundo greičiau ragauti.
Skonis: 6/10 Sudėliotas tvarkingai. Jaučiami ir apyniai, kurie aromate buvo kiek prislopinti salyklo. Užkliūna gal kiek per didelis saldumas. Bet viskas proto ribose.
Gomurys 4/5 Tvirto-vidutinio kūno.  Patiko išliekantis poskonis, nors ir sėdantis gan greitai, bet apynio natas galima pajusti gan nesunkiai.
Bendras įspūdis 14/20 Visai patiko. Tiesa, viskas labai priklausė nuo geriamo alaus temperatūros. Vėsus pasirodė itin blankesnis. Ir nesuradau to arkliuko, kuris jį ištemptų į aukštumas.
Bendras rezultatas 35/50. Kaip jau minėjau, ragauti verta.

Desperados

             Susigundžius palankiom akcijinėm kainom nusipirkau paragauti meksikietiško alaus kokteilio Desperados. Visuomet jaučiau sentimentus 1995 metais Robert Rodriguez pastatytam filmui Desperado su Antonio Banderas. Pats filmas gal ir ne stebuklas, bet kartu jame vyraujanti Los Lobos muzika visai neblogas kokteilis. Šį kartą ant stalo alaus kokteilis, tiesa, meksikietiškumo jame tik tiek, kad naudojama tequila ir skambus pavadinimas. Mat išvirė jį kaip supratau Prancūzijoj tas pats gerai žinomas Heineken. Taigi, kaip teigiama ant etiketės, viduje 0,33ml skaidraus buteliuko tūno kvapnus šviesus 6 laipsnių lageriukas. Kemšam, ziūrim ką turim...

  Kvapas: 5/10 Pradžioje intensyvus, apgaulingai malonus, bet greitai blankstantis. Dominuoja tequilos sintetinės natos. Salykliškumo ar apynių nerasta.

Išvaizda: 4/5 Skaidrus, šviesus ir su ganėtinai įspūdinga ilgai išliekančia nors ir netvaria puta.

  Skonis: 4/10 Sunku būtų nepastebėti kad čia ne kokteilis. Taip, tequilos pėdsakas čia jaučiasi stipriai. Tiesa pasakius alaus charakterio nelabai ir pajutau. Kaip pačio gerimo balansas man gal ir tiko, niekas neišsišoka. Nebent per daug kerpantis alkoholis tokiam birzgalui (lageriu vadinti visai nesinori)

  Gomurys: 2/5 Bent jau kažkokio alaus kūniškumo tikėtis būtų naivu. Išliekamieji pojūčiai nekokie. Tequilinis odekolonas visame gomury. Norisi kuo greičiau užgerti, kad viso to nejustum. Taip viskas ratu... Gal to gamintojas ir siekė?

  Bendras įspūdis: 7/20 Nekoks. Neapleidžia jausmas kad šio „lageriuko“ receptas gimė Mendelejevo lentelėje. Viskas taip dirbtina, kiekviename ragavimo procese jaučiasi plastmasės amžiaus įtaka. Kita vertus, kaip chemija sulindo į kūną gan lengvai ir be kaprizų :) Vertinant šį alų, buvo mažai paminėti apyniai, salyklas, mielės. Tai šiek tiek linksmina/liūdina, priklausomai iš kuriuo kampo į tai pažiūrėsim...

Bendras balų skaičius: 22 T.y. Probleminis alus. Nerekomenduoju, nebent nuobodžiaujant saulėkaitoj...