Desperados

             Susigundžius palankiom akcijinėm kainom nusipirkau paragauti meksikietiško alaus kokteilio Desperados. Visuomet jaučiau sentimentus 1995 metais Robert Rodriguez pastatytam filmui Desperado su Antonio Banderas. Pats filmas gal ir ne stebuklas, bet kartu jame vyraujanti Los Lobos muzika visai neblogas kokteilis. Šį kartą ant stalo alaus kokteilis, tiesa, meksikietiškumo jame tik tiek, kad naudojama tequila ir skambus pavadinimas. Mat išvirė jį kaip supratau Prancūzijoj tas pats gerai žinomas Heineken. Taigi, kaip teigiama ant etiketės, viduje 0,33ml skaidraus buteliuko tūno kvapnus šviesus 6 laipsnių lageriukas. Kemšam, ziūrim ką turim...

  Kvapas: 5/10 Pradžioje intensyvus, apgaulingai malonus, bet greitai blankstantis. Dominuoja tequilos sintetinės natos. Salykliškumo ar apynių nerasta.

Išvaizda: 4/5 Skaidrus, šviesus ir su ganėtinai įspūdinga ilgai išliekančia nors ir netvaria puta.

  Skonis: 4/10 Sunku būtų nepastebėti kad čia ne kokteilis. Taip, tequilos pėdsakas čia jaučiasi stipriai. Tiesa pasakius alaus charakterio nelabai ir pajutau. Kaip pačio gerimo balansas man gal ir tiko, niekas neišsišoka. Nebent per daug kerpantis alkoholis tokiam birzgalui (lageriu vadinti visai nesinori)

  Gomurys: 2/5 Bent jau kažkokio alaus kūniškumo tikėtis būtų naivu. Išliekamieji pojūčiai nekokie. Tequilinis odekolonas visame gomury. Norisi kuo greičiau užgerti, kad viso to nejustum. Taip viskas ratu... Gal to gamintojas ir siekė?

  Bendras įspūdis: 7/20 Nekoks. Neapleidžia jausmas kad šio „lageriuko“ receptas gimė Mendelejevo lentelėje. Viskas taip dirbtina, kiekviename ragavimo procese jaučiasi plastmasės amžiaus įtaka. Kita vertus, kaip chemija sulindo į kūną gan lengvai ir be kaprizų :) Vertinant šį alų, buvo mažai paminėti apyniai, salyklas, mielės. Tai šiek tiek linksmina/liūdina, priklausomai iš kuriuo kampo į tai pažiūrėsim...

Bendras balų skaičius: 22 T.y. Probleminis alus. Nerekomenduoju, nebent nuobodžiaujant saulėkaitoj...