Brooklyn Brown Ale ir Brooklyn East IPA

Šie du alūs jau senokai ragauti ir rezultatai kuris laikas guli juodraščiuose. Vis trūksta laiko/noro sukurpti bent menką įvadinę dalį. Bet kartais laimė nusišypso ir kažkas tai padaro už tave :) alusalus.lt internetan paleido puikiausius pastebėjimus iš Brooklyn alaus degustacijos. Būtų kvaila bandyti sukurti ką nors geriau ar ką papildyti. Taigi, man belieka tik suvesti savo rezultatus. Suprantama, degustacija buvo kur kas kuklesnė...

Brooklyn Brown Ale  5,6 %ABV ; 30 IBU
Aromatas: 7/10 Karamelė su ne itin prasimušančiais apyniais. Panaudoti Willamete, Fuggle (US) ir Cascade apyniai.
Išvaizda: 5/5 Skaidrus, sodrios rubino spalvos, su iki galo išlikusia puta.
Skonis 7/10:  Tiek salyklas, tiek apyniai rungiasi vienodai. Subalansuotas skonis su degintų salyklų apraiškom. Tvarkingas bet nekabinantis, gal šiek tiek vandeningas.
Gomurys: 3/5 Ganėtinai blankus. Išliekantis bukokas apynių kartis su padėtį taisančiomis tamsiųjų salyklų natomis.
Bendras įspūdis: 13/20 Labiau priminė angliškąsias rudojo elio versijas. Apynių žaismo ir kūno šiek tiek pritrūko. Kitą vertus, priminė ne vieną didžiųjų Lietuvos gamintojų tamsųjį alų, tarp kurių šiuo metu tikrai galima geresnių nežiūrint į stilių.
Bendras balų skaičius 35/50 arba 7/10. Neprastai, "Geras alus " kartelę lengvai įveikęs alutis.

Brooklyn East IPA 6,9%ABV; 47IBU
Aromatas: 7/10 Pagrinde žoliški, žemiški, ne itin intensyvūs citrusai. Aplamai aromatas neprastas nors ir kuklokas.
Išvaizda: 4/5 Skaidrus gintarinis su menka puta
Skonis: 8/10 Nuosaikus ir balansuotas, vidutinio kūno alus. Apyniai čia nedaužo gomurio, o užleidžia vietą puikiai atsiskleisti ir salyklui.
Gomurys: 4/5 Malonus išliekantis kartumas ir lieka dominuojantis
Bendras įspūdis: 15/20 Pasirodė lengvas, taip pat daugiau anglišką charakterį atstovaujantis IPA stiliaus alaus. Aišku 6,9% kiek papiktintas, bet vis tiek labai katalikiškai pateiktas. rekomenduočiau biterių gerbėjams dar tik žengiantiems į neartus IPA dirvonus. Išgąsdinti neturėtų.
Bendras balų skaičius 38/50 arba 7,6/10 Galima būtų įvardinti kaip "Puikus alus" Labai jau puikiu nepavadinčiau, bet kad geras tai faktas.

Kepinti apynių ūgliai

Reikėtų žvalgytis ko nors panašaus

Šiais metais išdygę ūgliai

Apynių ūgliai virtuvės šviesoje

Mėgstu rytais valkiotis po mišką, be tikslo, tiesiog šiaip, o maža kas... Šiuo metu, pavasarį, ypač. Tik šį kartą išsiruošiau su tikslu. Jau kelinti metai mane domina apynių ūgliai. Tris savaites stebėjau kol bus tinkami valgyti. Dabar pats metas tai išbandyti. Dar savaitė, kita ir jauni ūgliai peraugs, sumedės. Tuomet jau bus geriau sulaukti rudens ir panaudoti jų spurgus alui. Taip nutikdavo kelis metus iš eilės, tik ne šį kart. Tiems kam akys gamtoje neužkliūna už jaunų šiūmetinių apynių, vertėtų pirmiausia dairytis pernykščių jų stagarų. Būtų gerai nesumaišyti su durnaropėm. Jų pernykščiai likučiai šiek tiek šviesesni, stagarai plonesni nei apynių. Labiau primena pernykštį šieną. Dėl skoninių savybių nežinau. Nebandysiu, nesinori kažkaip. Tai va, jei radot ką nors panašaus, vertėtų po jais dairytis  šiais metais išdygusių ūglių. Jie turėtų būti jau gerokai pasistiebę, išleidę lapelius. Tik iš žemės išlindę paprastai būna tamsios violetinės spalvos, mėsingi, apie 5 cm aukščio. Ką ten valgyt :) . Toliau viskas paprasta... Prisipjaunat ir drožiat namo. Parsinešiau 100 g. (svėriau) Po to teko gailėtis. Kodėl ne 300 g. ? Tai jei rinksite galvodami: pasiskinsiu keletą pabandyti, gal nepatiks... Galvokite iš naujo. Toliau viskas sekančiai:

Išvirti ūglai

 1. Ūglius nuplauname. Aš neploviau, virtuvę teko dalintis su žmona. Tryniausi aplinkui. Laukiau. Ir pamiršau. Tai jai vaikui pusryčius reikia daryti tai sau. Visos banalybės sukrito būtent tada. Žodžiu, tikriems talentams visuomet būna sunku prasimušti. Užuot čia pat pademonstravęs kulinarinį šedevrą ir sudrebinęs nieko panašaus nemačiusios virtuvės sienas buvau priverstas laukti.
2. Pavirinau apie 20 min. Ūgliai įgavo dar daugiau žalesnės spalvos.
3. Išgriebtus apvoliojau džiuvėsiais, šiek tiek pasūdžiau.
4. Visą turinį sudėjau karšton  keptuvėn su išlydytu sviestu. Jei sviesto gaila, galima šiek tiek įpilti aliejaus. Sviesto reikės mažiau o ir nedegs.
5. Pusę galvos smulkiai pjaustyto (pagal vyrišką supratimą)svogūno, dydžio su lig vidutiniu česnaku. Pasirodė per daug. Sekantį kartą dėsiu ketvirtį ir sutrintą. Viską pakepinau papipirindamas apie 5 min.
6. Prieš baigiant kepti užtarkavau kažkokio kieto sūrio su neaiškia galiojimo data. To planuose nebuvo. Jei būčiau sugalvojęs anksčiau, druskos trečiame punkte galima ir atsisakyti :)

Išvolioti džiuvėsiuose

Vuolia!!!  Skonis tikrai nustebino. Kiti sako kad skonis labai primena smidrus. Aš jų neragavau, palyginti neturiu su kuo. Tiesiog skanios karštos salotos. O ir žmonai įtiko. Pasiūlė žalius užsišaldyti. Reiškia tikrai tiko. Tik su šaldymu tikriausia sunkiai... Abejoju tokio eksperimento sėkme. Veikiau tiktų marinuoti, kažkur internetuose buvau užmatęs. Tai ir viskas. Jei kas susigundėt, pirmyn į palaukes, pamiškes, į apleistas ar senas sodybas. Dabar arba niekada, t.y. kitais metais.

Nuostabybė

Crafty Dan 13 GUNS 5.5% 43 IBU

Vėl IPA, tik šį kartą iš UK. Buteliukas užsibuvo nuo liepos mėnesio. Bet kokiu atveju alus bus tik brandesnis, bet ar tikrai geresnis. Kaip IPA vertinti tikriausia jau neišeis. Per ilgai užsibuvo lentynoje. Kaip žinia kartumas, būdingas IPA stiliaus aluose, laikui bėgant blėsta. Bet kokiu atveju paprasto gintarinio elio tikiuosi skanaus :) Be to prieš kelis mėnesius ragavau to paties gamintojo Crafty Dan Triple C - nenuvylė. Ieškom išskirtinumų, kuo gali sužavėti šis alus. Apynių įvairovė stebinanti: centennial, citra, amarillo, apollo, chinook, kohatu. Man tiek apynių sutikti viename aluje dar neteko arba greičiausia nepastebėjau. Tarp įprastų salyklų panaudotas ir ruginis, taip pat IPA'oje ne dažnas svečias, bent jau man. Taigi, apynių kilmė (amerikietiški ir zelandietiški) sako, kad tai amerikietiškas IPA stilius. Stiliaus aprašymą šį kart galvojau nukopijuosiu nuo Gero alaus parduotuvės (GAP), iš ten ir pirkau. Teigia: "American Pale Ale – tai yra britiškojo Pale Ale adaptacija Amerikoje. Jam, kaip ir britiškam variantui, naudojami pagrindiniai alaus ingredientai: apyniai, salyklas, mielės ir vanduo, tačiau American Pale Ale dažniausiai būna šviesesnės spalvos ir mažiau aromatingi nei angliškieji šio stiliaus atstovai. Vieną įdomiausių skirtumų suteikia amerikietiški apyniai, kurie priduoda citrusų ir kitų tropinių vaisių aromatų..." Nesutinku, ponai... Stiliaus "Pale ale" priskyrimas šiam  alui ne visai tinkamas. Stilius, po to tik IPA postilis... Nors kitiems alums IPA jau patampa pagrindiniu stiliumi. Painiava su aprašymais. Ir dėl kvapo. Greičiau atvirkščiai. Būtent amerikietiški apyniai IPA'ai suteikia išraiškinga, įvairialypį aromatą kartais prilygstantį kvepalams. Būdingi ryškūs citrusiniai, gėliški, spygliuočių, uogų aromatai. Angliški šiuo atveju santūresni, su dominuojančiomis  žemiško, žolių, ne tokiomis ryškiomis vaisių natomis. Norintiems daugiau salyklinio kūno - jo dominavimo, turėtumėte rinktis angliškąjį (man priimtinesnį) variantą. Amerikietiškoji versija paprastai bus lengvesnė, bet apynių užtaisas itin stiprus.

Aromatas: 8/10 Saldūs tropikai, medus, karamelė. Net nosį riečia. Man per daug išraiškingas saldumas. Dėl to tik  8
Išvaizda: 5/5 Itin skaidrus, vos ne į raudonumą. Puta standi, ilgai neužsibuvo. Nors iki galo taurėje išliko plona juosta.
Skonis: 7/10 Čia jau liūdniau. Kartumas jau išblėsęs. Skonis suapvalėjęs, salyklinės natos pradėjusios dominuoti. Salsvas. Kartumas vis tik išlikęs turtingas.
Gomurys: 3/5 Viskas blanku. Išliekantis saldumas ir kažkiek apynių. Kaip IPA'ai tai tragedija, kaip lengvam eliui pats tas.
Bendras įspūdis 13/20 Visai neblogas alutis. Verdiktas - nereikėjo jo tiek laikyti. Rašo: Galioja iki 2015.04.  Per skonio viršūnę persivertęs jau senokai.
Bendras balų skaičius: 36/50 arba 7,2/10 balo. Vis dar papuola į "Puikus alus" kategoriją. Galutinį sprendimą skelbti būtų nesąžininga. Reikės paskanauti jaunesnio.
Istorija su šiuo alumi dar nesibaigė...




 

Ryklio kavinukas 4,5%

Šiame bloge dar nebuvo aprašytas nė vienas Raudonų plytų (RP) bravoro alus. Ne paslaptis, o ir patys teigia kad : "Dirbtuvės įkurtos aludarystės meistriškumu garsėjančioje senojoje Švyturio alaus darykloje Klaipėdoje.  Raudonų plytų alaus dirbtuvės – vieta, kur nedidelėmis partijomis gimsta netikėtos ir įdomios alaus rūšys. Čia naudojama alaus virimo ir brandinimo įrangą, kuri leidžia gaminti alų mažomis partijomis ir suteikia galimybę eksperimentuoti, „žaisti“ su įvairiomis tradicinėmis ir kiek netikėtomis alaus gamybai natūraliomis žaliavomis, ieškoti naujų, įdomių alaus rūšių, skonių ir aromatų." Vienur jau rašiau apie crafty reiškinį. Tai šis bravoras būtent lietuviško crafty pavyzdys. Su RP produkcija susipažinęs jau anksčiau. Tai Nežinomas krantas, Ungurio kojos, Bėganti kopa. Visi jie verti vienokių ar kitokių pagyrų. Labiausiai patiko Bocmano ūsai (IPA). Mažiausiai sužavėjo ar šiek tiek nuvylė Zombis tundroje, tikėjausi daugiau. Deja, visus aukščiau išvardintus neaprašiau. Niekada nevėlu tai dar padaryti. Taigi, šį kartą stautas, mano vienas mėgstamiausių alaus stilių. Netgi ir šis blogas pradėtas rašyti nuo Švyturio 20 statinių. Prisiminimai tik geriausi.  Tuomet Švyturys pasistengė, žiūrėsim kaip šį kartą. Ryklio kavinukas ganėtinai silpnesnis, įvardijamas kaip saldusis stautas. Saldumui sukelti panaudotas pieno cukrus - laktozė. Laktozė plačiai naudojamas saldiklis alaus ir vyno pramonėje. Mielės pieno cukraus nefermentuoja (neskaido į alkoholį),  ko pasekoje alus išlieka saldus. Dauguma suaugusiųjų šiaurinėje Europoje ir Šiaurės Amerikoje gali absorbuoti laktozę. Laktozės netoleravimas yra labai dažnas Azijoje ir Afrikoje. Šia liga sergantiems žmonėms išgerta nors viena stiklinė pieno gali sukelti pilvo skausmus ir viduriavimą. Lietuvoje atlikto epidemiologinio tyrimo metu sumažėjęs fermento laktazės aktyvumas nustatytas 34 proc. šalies gyventojų. Kuo žmogus vyresnis, tuo didesnė tikimybė, jog jis netoleruos laktozės. Aš laktozei tolerantiškas, matyt dar jaunas, nemalonumai negresia. Be to jau esu viręs stautą su laktoze, norėjau pasaldinti nurūgštėjusį alų. Gavosi ne koks. Žiūrėsim kaip šis. Kemšam:

Aromatas: 6/6  Neprastos šaltos kavos. standartiniai kvapai sutinkami aluje, stautiški bruožai užslėpti arba jų nėra. Tiesmukas kavos, daugiau nieko.

Išvaizda: 5/5 Labai tamsus, skaidrus su ne itin tvaria puta.

Skonis: 6/10. Per saldus, žiauriai saldus. Vėlgi dominuoja kavos natos. Jei stautiškuose aluose, aromate apynių priekabiai  ieškoti nereikėtų, skonyje jų pasigendu. Kartumo trūksta, aš jo nejaučiu.

Salyklinis kūnas taipogi blankus. Tamsiuosius, skrudintus salyklus greičiausiai permuša laktozė. Tas pats nutiko ir man. Persistengta ir tuo pačiu nueita lengvesniu keliu. Juk turtingesnį saldumą ir tvirtesnį kūną buvo galima padaryti žaidžiant su salinimo temperatūra. Bet ne, įpilam saldiklių.

Gomurys: 3/5 Niekas nekabina. Vandeningas kūnas su maža karbonizacija, nors alų gėriau pakankamai atšildytą. Gomury išlieka ta pati kava. 

Bendras įspūdis 10/20. Pasirinktas puikus stilius geram, charakteringam alui išvirti. Deja stiprus žingsnis žemyn. Labiausiai įsiminė per lengvas kūnas tokiam ryškiam saldumui, maža skonių įvairovė, viską gožianti kava. Kitą vertus moterims gali ir patikti. Vietoj šaltos Frape kavos ar panašių kavos kokteilių. Galima naudoti ir svečiams išprašyti. Pateikiant kartu su nuotraukų albumu po vaišių, vakarėliui besibaigiant. 

Bendras balų skaičius  30/50 arba 6/10 apibūdinamas kaip "Geriamas alus". Aš jo daugiau negersiu. Lauksiu progos paragauti RP naujausio kūrinio "Išplautas kadras" tikiuosi bus linksmesnis postas.

Dundulio "Juodaragis ir Devynragis

      Šį kartą jo Didenybė Dundulis, kaip išsireiškė Modestas viename savo straipsnių. Iš tiesų,  Dundulis šiuo metu išgyvena renesansą. Pateikia tiek įdomių naujienų, kad nežinau nė vieno lietuviško bravoro, kuris galėtų pasiūlyti ką nors panašaus. Naujienų tai netrūksta, tik visos jos tokios kaip čia pasakius... Tai rūbelį kokį naują aprengia, tai pačių nušlifuotą iki skausmo receptą iš naujo atranda. Žodžiu, kažkas vyksta ir reikia manyti teigiama linkme. Juodaragis ir Devynragis, tokia naujiena, kad baigiasi galiojimas už 15 dienų. Ant buteliuko vienur parašyta: skirtas ragauti, tinkamas šventėms ir asmeninėms apeigoms. Pirkau Kalėdoms, matyt, nebuvau vertas išganymui su šiuo alumi. Užsibuvo. Apeigauti pradedu nuo silpnesniojo Juodaragio alk. 6,6%  Gruitas su kadagiais ir kraujažole...
Aromatas: 9/10 Švelnus pieniško šokolado, gėlių natos. Kreminis pojūtis. Taurei šylant kvapas intensyvėja gan stipriai. Išlenda saldumas. Tokio niekada neteko sutikti aluje.
Išvaizda: 4/5 Drumstas, kavos atspalviai tiek kūne tiek putoje.
Skonis: 7/10 Saldumas persipynęs su gan ryškiais žolelių skoniais. Atpažįstamas tik GIN'o poskonis - kadagiai. Man per saldus.
Gomurys: 3/5 Viskas eilės tvarka: saldumas, žolynai ir ilgiausiai užsibūna kadagys. Viskas prigesintai, blankokai.
Bendras įspūdis: 16/20 Alus tikrai neįprasto skonio. Šiaip ar taip gruitas. Tik nuojauta sako, kad jau savo piką pragyveno. Tiek skoniai tiek kvapai prieš porą mėnesių siautėję 0,33l butelyje palengva palieka šį kūną.
Bendras balų skaičius 39/50 arba 7,8/10. Daugoka, balus rašiau atsižvelgiant į stilių. Kaip gruitas gal jis ir puikus. Bet kaip alus nelabai man suėjo. Duočiau 35-36 balus. Labiausiai įsiminė įkyrokas saldumas, keistas bet malonus naujas kvapas ir buteliukas tarsi meno kūrinys.
Apeigas užbaigsiu Devynragiu, kur kas didesnio 7,7% kalibro medaus alus su viržiais.

Aromatas: 8/10 Lengva rūgštelė su medaus prieskoniu. Tiesa sakant turi panašumų į Juodaragį tik šis gal kiek blyškesnis.
Išvaizda:4/5 Ūkanotas, šviesesnis už Juodaragį ir puta ženkliai tvaresnė.
Skonis:9/10 Kur kas geriau. Pasirodė belgiškų bruožų turintis. Nežinau kodėl, gal mielės mandros panaudotos? Gėrimo metu juntami viržiai, vėliau jie nepasirodo. Žymiai priimtinesnė versija nei jų dominavimas Dundulio "Viržinis" gruite. Sudėtingą skonių paletę sunku atskirai išvardinti.
Gomurys:3/5 Šiek tiek apyniuotas, salsvas išliekantis pojūtis
Bendras įspūdis: 17/20 Kaip ir dera, daugiau apeigų kulminacijai skirtas alus :) Man labiau patiko už Juodaragį. Sunkesnio, neišblėsusio kūno bet lengvai bėgantis alutis.
Bendras balų skaičius 41/50 arba 8,2/10 Vėlgi balus ko gero pritempiau. Kažin koki sentimentai juntami šiems dviems alučiams. Pagal balus papultų į "Išskirtinis" kategoriją. Deja tokiu pavadinti negalėčiau.

P.S.
Preliudijas į šiuos alus galite rasti pas patį Dundulį
 

Vilkmergės "Sezonų alus" vs Adnams "Wild Hop"

Jau trečius metus Vilkmergė tęsia tradiciją ir tikriausia vienintelė Lietuvoje išvirdama jauno derliaus alų, t.y. iš laukinių žalių apynių. Tik šiemet jis kažkodėl patapo "Sezonų alus" Bent jau pernai ar užpernai "Vilkmergės alus" supirkinėjo laukinius apynius iš pašalaičių. "Už žalių spurgų kilogramą „Vilkmergės” aludariai ketina pakloti 10 litų, už išdžiovintų – 30–34 litus." Kaip įmanoma nuskinti apynius, juos parduoti/nupirkti ir išvirti alų  (turint galvoje ne vaikiškus kiekius) tą pačią dieną man lieka paslaptis. Nes apyniai džiūsta gan greitai ir alaus iš  pavytusių apynių "jauno derliaus alumi" vadinti nederėtų. Na bet tiek to... Pernai kiek pamenu šis jų sezoninis alus manęs nesužavėjo. Šiemet, kaip deklaruoja Vilkmergė, išvirė kur kas mažesnį kiekį. Galimybė paragauti šio įdomaus alučio suteikta tik trims didžiausiems Lietuvos miestams. Kaune: London Grill (ne visuose) ir Gurmė restorane. Alus iš karto įgauna uždrausto vaisiaus statusą, tiesa? Bet taip jau nutiko kad alaus su laukiniais žaliais apyniais, bet ne lietuviško galima nesunkiai įsigyti ir pas mus. Stipriai atsinaujinusios PROMO Cash & Carry lentynos siūlo anglišką Wild Hop variantą. Puiki proga sudėlioti taškus... Kuo ypatingas šviežių apynių alus, ir ko iš jo tikėtis: Tai lyg  božolė (Beaujolais) vynas bręstantis gan greitai ir pradedamas pardavinėti tų pačių metų derliaus jau trečiąjį lapkričio ketvirtadienį. Derliaus alus tokių tradicijų neturi ir kam jų reikia.  Taigi, alui pirmiausia tai chlorofilas, aptinkamas žaliuose augaluose, aišku, ir apyniuose. Džiūstant augalui jis pasišalina. Taip pat žaliame apyny žymiai daugiau antioksidantų, polifenolių ir kitokio briedo, ko nesutiksi džiovintame. Neesu botanikas ar chemikas, nenoriu daug nusišnekėti, bet aluje būtent dėl chlorofilo turėtumėte jausti žalios žolės, šviežiai nupjautų pievų gaivumo, neprinokusių obuolių užuominų. Su laiku aluje chlorofilas skyla ir šis pojūtis blanksta. Gausybė antioksidantų traukia iš alaus likusį deguonį, kuris nėra geras alaus draugas. Ko pasekoje alus greitai bręsta, jo skonis greitai keičiasi į gerą pusę. Šiais metais pats viriau "derliaus alų" su paties augintais Saaz apyniais. Ir tik galiu patvirtinti kad jis visiškai kitoks. Iš pradžių kvape juntama aštri ir nieko gero nežadanti rūgštis (infekcija) po kelių savaičių stebuklingai dingo. Išryškėjo atšiaurus žoliškumas (dėl didelio/per didelio apynių kiekio) Po mėnesio alus atrodė visiškai subrendęs. Susigulėjo pažįstami malonūs kvapai ir pats salyklinis kūnas. Alus patapo savitas/charakteringas visiškai kitoks nei virtum su džiovintais apyniais. Vienintelis trūkumas verdant tokį alų, neina prognozuoti apynių kartumo. Apynių rūgštis, kuri apsprendžia kartumą aluje, kiekvienais metais gali skirtis, priklausomai nuo gamtinių sąlygų apynio vegetacijos metu. Bet čia daugiau teorija. Meti kartumo skaičiuokles į šoną, beri apynius į misą, verdi, ragauji, beri, verdi, ragauji ir t.t. Be to man alaus kartaus nebūna (čia pusiau juokais)

    Barmenas ilgai pildo taurę dėl gausios putos. Sako kad šis alus labiau putoja nei kiti šalia gulintys. Paima 2,5 EUR.

Aromatas: 6/10 Pro karamelės bruožus sunkiai daugiau kas prasimuša. Bet vis tik neaiškios apynių natos apčiuopiamos. Bendrai: aromatas blyškokas, bet malonus, savitas.

Išvaizda: 4/5 Tamsaus gintaro, ne itin skaidrus, su labai tvaria balta puta. 

Skonis: 8/10 Labiau dominuoja karamelė, bet nenuobodi. Juntamas taurus salyklų balansas ir apynių kartumas. Pernai buvo žymiai prasčiau, buvo per saldus, ne toks turtingas. Ragaudamas netikėtai prisiminiau Švyturio "Old Port Ale", nežinau kodėl, bet panašumų yra. Neragavęs jau virš metų atmintis gali ir pavesti.

Gomurys: 4/5 Tinkamos karbonizacijos, vidutinio kūno, galiausiai išryškėja keistas, tikriausia apynių kartumas, kuris labiau primena ąžuolo, gilių natas. 

Bendras įspūdis: 14/20 Man patiko, pasirodė taurus, brandus gėrimas. Gal kažkiek įtakojo jauki, rami aplinka. Deja šviežių apynių - žalios žolės/žoliškumo, kokį  įsivaizduoju "Jauno derliaus alų" aš pasigedau. 

Bendras balų skaičius 36/50 arba 7,2/10 neprastai, perkopia  "Puikus alus" kategoriją.

Wild Hop "ADNAMS Southwold" bravoras

Aromatas: 8/10 Citrusai, juodieji serbentai, aštrus žoliškumas. Oplia, ko ir ieškota. Ir pirmi įtarimai dėl apynių kilmės. Ar tikrai jie tokie laukiniai. Vėliau pagooglinus apie šį alų gamintojas užsimena be laukinių ir apie Fuggles, Goldings, Bramling Cross ir  Sovereign apynius. Prasideda...

Išvaizda: 4/5 Vario spalvos gan skaidrus. Puta tiesiog normali, nieko ypatingo bendrai paėmus.

Skonis: 6/10 Ganėtinai grynas/lėkštas. Maža salyklų gama. Salykliškumą numuša tuščias kartumas. Tiesa pasakius viskas bukoka. Dvilypis jausmas. Alus lyg ir skaniai bėga bet nežavi, nekabina. Mažai skonių tik saikingas kartumas.

Gomurys: 3/5 Vėlgi žoliškumas pereinantis į buką vaistinį kartumą. Pradeda pabosti.

Bendras įspūdis: 12/20 Tikrai žinau kad galima išvirti geresnį. Labiausiai džiugino aromatas, šviežios žolės užuominos kvape, skonyje, ir gomury. Atitiko jauno alaus bruožus. Nedžiugino salyklų parinkimas šiam alui, per lengvas kūnas.

Bendras balų skaičius 33/50 arba 6,6/10 Pagal rezultatą atitinka "Geras alus"  Iš tikro taip ir yra. Jis geras, bet ne puikus. Daugiau nepirksiu, neįdomus. 

Vilkmergės augintinis pasirodė žymiai stipriau. Nors "Jauno derliaus alus" stilių labiau atitiko užjūrio atstovas. Bet tik ne Wild Hop.

Green Monster IPA 6.3% Bravoras Apynys

IPA! IPA! IPA! Ir dar lietuviška! Super! Paskutiniu metu juntamas kažkoks nukreizėjimas  alaus pasaulyje minavojant šį stilių. Ir mane prieš  penketą metų  sužavėjęs "Kanapinis" iš Aukštaitijos bravorų tapo seniai "ne lygis". Net nežiūriu į tą pusę Vėliau sekė daugybė naujienų. Vieni alaus stiliai stūmė iš pirmų gretų kitus. Kiti įsitvirtino ilgam.  Man alaus madų pasaulyje  1 litro butelius užpildytus švelniu eliu dabar dalinai pakeitė 0,33 l apynių bombos su perspėjančiu IPA trumpiniu. Kaip  kalnakasyboje ar karyboje naudojamas TNT gali nunešti stogus (visomis prasmėmis), taip IPA kaip kam gali ištaškyti gomurius, suteikti laikiną nejautrą kitiems skoniams, na gal išskyrus Trinidado Morugos Skorpion pipirui (čia aš perlenkiau). Kam nepatinka itin kartus alus, siūlau ir nesivarginti. Ir be jūsų yra, o ir sparčiai pasaulyje daugėja stipriai apyniuoto alaus garbintojų. Apynių paklausa kiekvienais metais auga. Kai kurių apynių rūšių tapo sunkoka įsigyti ir man. Šis "žaliasis monstras" taip pat prisidėjo prie to. Pririjęs Citra apynių, kurių taip norėtųsi ir man, bent 100g.(out of stock). Apie vieną lietuvišką IPA jau rašiau čia. Dar galima rasti ir daugiau mūsiškų karčiųjų. Ir jų tik daugės. O dabar apie šį. Panaudoti Citra, Amarillo, Cascade ir Magnum apyniai. Be šviesių, karamelinių salyklų naudojami dar ir avižiniai dribsniai. Ir visa tai sugula į :
Aromatas: 7/10 Viską gožia citrusai, žoliški kvapai. Gan intensyvūs.
Išvaizda: 5/5 Ganėtinai skaidrus. Dažnai IPA alūs sutinkami ūkanoti, bent man taip pasirodė. Šis tuom nepasižymi. Puta labai tvirta.
Skonis: 7/10 Tik pradžioje karamelinis pojūtis užgožiamas apynių. Amerikietiškų apynių troika + pigesnis  kartusis Magnum. Kodėl gi ne. Tirpstantis greipfruto ar kaip rašo galima pajusti laimo vaisių skonis.Bet kažkokio Vaauu! nepajutau.
Gomurys: 3/5 Deja, gomurys kiek blankesnis. Lėtai sėdantis kartumas tampa vis bukesnis, trūksta turtingumo lyginant su daugeliu kitų vykusiu IPA'ų.
Bendras įspūdis: 14/20 Iš ragauto ir šiame bloge aprašyto Dundulio HumuluIPA šis pasirodė sunkesnis. Tiek savo kūnu tiek dvasia, gal dėl savo vardo :) Tikrai neblogas, netgi vykęs bandymas. Turint galvoje kad verdamas Kaune, iš viso sveikintina, manau jau suradęs savo gerbėjų ratą baruose.
Bendras balų skaičius 36/50 arba 7,2 balo iš 10galimų. Puikus alus...

Dundulio Viržinis 5,2 %

    Pavadinimas viską ir pasako. Prieskoniams panaudoti viržiai. Čia toje vietoje, kur aluje būna apyniai. Nežinau ar į šį dėta apynių. Jei ne, tuomet butelyje tūno grynakraujis Gruit'as. Jei viduramžiais būtumėte užsukęs į smuklę išlenkti alaus, jums nieko kito ir nebūtų pasiūlę apart gruito. Apyniai alui pradėti naudoti kiek vėliau, apie 17 amžių. Apyniuotas alus išsilaikydavo ilgiau.  Skoninėmis savybėmis tikriausia taip pat nenusileido gruitui, kuriame vis dar buvo naudojamos kraujažolės, pelkinis gailis, viržiai, kietis ir t.t. priklausomai nuo regiono. Kitaip tariant gruitas buvo po truputį išstumtas ir primirštas. Ir todėl šiais laikais verdamas tik mažųjų daryklų kartais net ribotais kiekiais. Taip nutiko ir su šiuo alumi. Labai ribota/sezoninė partija. Nusipirkau, patiko, norėjau dar, nebeliko. Daugiau info apie alų su žolelėmis  galite rasti čia

Aromatas: 10/10 Labai intensyvus ir tikrai ne dėl apynių. Panašus būna atidarius kibirą medaus. Kuris kerta giliai į nosį, po to persiduoda į gerklę. Saldainiai, gėliškas, vyraujantis aštrus medaus, kuris man ne itin patinka. Nepaisant to perteiktas itin profesionaliai.
Išvaizda: 4/5 Tamsesnio gintaro. Ir drumstas kaip gintaras. Puta išsilaikė tvirta.
Skonis:  9/10 Pirmasis ragaujamas gruitas iš daryklos. Tikrai nesitikėjau tokio viržių impulso. Salsvas salyklinis kūnas ir ryškus aitrokas apynių dominavimas, kurį nupasakoti sunku.
Gomurys: 3/5 Gomurys kiek blankesnis. Sumišęs saldumas su blėstančiu viržiniu poskoniu, kuris tampa ne itin malonus. Gal būt norėtūsi sausesnės pabaigos.
Bendras įspūdis: 18/20 Puikus gruitas. Labiausiai įsiminė kvapas. Geriasi gan sunkiai nors ir vidutinio kūno. Vykęs bandymas supažindinti su viržių skoniu, kuris kaip įsitikinau nebus mano mėgstamiausiųjų saraše. Aukštus balus skyriau dėl profesionalumo perteikiant žydinčių viržių skonines ir aromatines savybes.
Bendras balų skaičius 45/50 arba surinko 8,8 iš 10 galimų. Šauna į "Išskirtinis alus" kategoriją.

P.S.

Viržius aluje naudojau prieš 3 metus. Dėl praktikos ir žinių stokos išviriau galima sakyti  nevartojamą gruitą. Vis dar keletas butelių brandinasi. Viržiai  aluje (kai jų per daug) man atsiduoda pelke, durpėmis, žemišku skoniu. Šiais metais išviriau kiek atsargesnę versiją. Ragaujamas mėnesio brandos:

Žydintys viržiai rinkimo metu

Aromatas: Tamsūs salyklai, žoliškumas. Viržiai jaučiasi labai santūriai. Nepažįstant jų - neitų įvardinti kaip atskiro charakteringo kvapo.
Išvaizda:Viskas nuotraukoje. Palinkėčiau tik daugiau skaidrumo.
Skonis: Porteriškų bruožų tvirtai sukaltas 7.5 % alus. Viržiai skonyje išlenda ryškiau nei kvape. Bet saikingai. Tiesa pasakius gavosi skanus alus. Sudarinėdamas receptą ir koreguodamas tiesiog virimo metu panašaus rezultato ir siekiau/tikėjausi. Iki Dundulio šedevro pasitemti reikėtų gal dėl kvapo. Todėl sekantį kartą naudoti tik viržių žiedus, be šakelių. Skintus ir išdžiovintus žiedus laikyti sandariai iki virimo, arba pirkti iš aliejus.com įvertinant kvapo intensyvumą vietoje. Fermentuoti kiek galima žemesnėje temperatūroje (17-18 °C) Šis brandinosi prie 23°C.Skonį palikčiau savo ir nekeisčiau nieko. Tiems kas domisi ir žino kaip mane rasti užsukit, pasidalinsiu :)