Tikrai ne naujokas ir į Olimpą alaus pasaulyje Chimay vardas užkopęs gan seniai. Kada tai ir nežinau. Pirmą kartą Chimay RED ragavau prieš 3-4 metus. Teko labai nusivilti. Alus buvo sugedęs. Įgavęs šlapio batono dominuojantį skonį. Mat alus ne iš pigiųjų ir ilgai užsigulėjo PRISMA lentynose, ryškioje šviesoje, kas alui itin nepatinka. Nuo to karto Chimay alaus privengdavau, nors ir žinojau kad problemos ieškoti reikia visai kitur. O įdomus jis turėtų būti vien tuo, kad priskiriamas "Authentic Trappist product" gaminių linijai. Kas mums iš to? Visų pirma tai rizikuojame paskanauti išskirtinės kokybės/skonio alaus. Antra, tai egzotika - šis alus mūsų laikais vis dar verdamas vienuolių. XVII a. dalis cistercų vienuolių nepatenkinti per daug liberalia abatijos veikla ir nusistovėjusiu požiūriu į gyvenseną atskilo nuo tuometinių cistercų ordino. Taip 1664 Prancūzijoje, la Trappe regione gimė trapistų vienuolių ordinas, besilaikantis dar VI a. nustatyto benediktinų statuto, aprašančio vienuolių gyvenimo idealus ir vertybes. "Tik tada esate tikruoju vienuoliu, jei gyvenate iš savo rankų darbo". Taigi, darbui skiriama daugiausia laiko. Pajamas vienuolynui išlaikyti bei labdarai gauna pardavinėdami sūrius, duoną, drabužius ir kas be ko alų. Trapistų alus taip išpopuliarėjo, kad netruko tai suprasti ir savo alų šiuo vardu žymėti daugelis nesąžiningų aludarių.
Taip gimė šis logotipas, kurį galima naudoti žymint produktus, jei jie tenkina nustatytus reikalavimus:
- alus turi būti pagamintas trapistų abatijos ribose trapistų vienuolių (arba jiems prižiūrint);
- bravoras, alaus gaminimas ir komercinė pakraipa turi priklausyti vienuolių bendruomenei;
- ekonominis alaus gamybos tikslas turi būti paramai, o ne finansinei naudai.
Šiuo metu alų verda ir turi teisę naudotis šiuo logotipu apie 10 vienuolynų.
Interneto šaltiniai teigia kad CHIMAY Blue verdamas nuo 1948m Pradžioje buvo laikomas kalėdiniu alumi. Jo skonis keičiasi su metais. Taip taip, tai vienas iš nedaugelio alų, kuris tarsi geras vynas gali brandintis metų metus ir atsiskleisti vis kitu veidu. Rekomenduojama ragauti 10-12 °C. Kaip teigia vienuoliai: "Ši temperatūra CHIMAY blue alui suteikia tikrą turtingumą jo kūnui ir sielai" Šildom ir kemšam...
Aromatas: 10/10 Pirmiausia tai rūkytos slyvos, razinos, prabangūs karameliniai saldainiai. Ir dar kažkas, tikriausia mielės. Taurių kvapų gama puikiai pateikta be apynių pagalbos. Jų nepavyko identifikuoti.
Išvaizda: 4/5 Tamsus, CocoCola primenantis tik ne toks skaidrus, debesuotas alus. Žinoma tai dėl mielių. Ir tai įrodymas, kad alus butelyje dar vis "gyvena". Puta kreminio atspalvio, pradžioje standi, bet gan greitai keičianti savo tekstūrą ir sėdanti.
Skonis: 9/10 Pirmas gurkšnis priminė vyną. Ar tai laipsnių dėka ar savo sausa pabaiga. Nors pats alus saldokas. Iš man labiau atpažįstamų skonių tai candy cukrus, džiovintos slyvos, vyšnios, saldūs sausainiai, gal būt anyžius. Alkoholis juntamas gan švelniai arba apie jį tiesiog negalvojama, jis tikrai nėra pagrindinis alaus veido bruožas. Bendrai paėmus visi skoniai persipynę. Tai tarsi brandus susigulėjęs sūris.
Gomurys: 5/5 Išliekantis tabako ar tai skrudinto ąžuolo kartumas. Kvepiančio balno odos pojūtis čia itin ryškus. Tiesa, visi šie poskoniai grojantys neilgai ir persipynę klevų sirupo saldumu arba saldynmedžiu, kuriuos dažnai maišau.
Bendras įspūdis: 20/20 Nieko daugiau nekeisčiau šiame aluje. Tai ir viskas ko iš jo galima tikėtis. Dabar suprantu kodėl šiam alui laikas yra sąjungininkas. Jis turi savyje dar daug neišnaudoto "šarmo"
Ant butelio parašyta, kad savo skonio piką turėtų sulaukti 2018 - taisiais. Pilnai tikiu. Žinoma, kad verta ragauti, ypač tiems kas mėgsta saldžius desertinius vynus. Išraiškingas, bet tuo pačiu švelnus, be jokių šoko bombų gomuriui alutis.
Bendras balų skaičius 48/50 Pasaulinės klasės alus.
Beje, pirkti reikėtų specializuotose alaus parduotuvėse, ne didžiuosiuose centruose, kur perkami dažniausia įprastiniai savaitgalio alūs. Tuo tarpu brandūs ir brangūs ilgai guli lentynose nepaliesti ir žudomi ryškios šviesos.
P.S. Šiandien aludarių diena CHEERS!!!
Interneto šaltiniai teigia kad CHIMAY Blue verdamas nuo 1948m Pradžioje buvo laikomas kalėdiniu alumi. Jo skonis keičiasi su metais. Taip taip, tai vienas iš nedaugelio alų, kuris tarsi geras vynas gali brandintis metų metus ir atsiskleisti vis kitu veidu. Rekomenduojama ragauti 10-12 °C. Kaip teigia vienuoliai: "Ši temperatūra CHIMAY blue alui suteikia tikrą turtingumą jo kūnui ir sielai" Šildom ir kemšam...
Aromatas: 10/10 Pirmiausia tai rūkytos slyvos, razinos, prabangūs karameliniai saldainiai. Ir dar kažkas, tikriausia mielės. Taurių kvapų gama puikiai pateikta be apynių pagalbos. Jų nepavyko identifikuoti.
Išvaizda: 4/5 Tamsus, CocoCola primenantis tik ne toks skaidrus, debesuotas alus. Žinoma tai dėl mielių. Ir tai įrodymas, kad alus butelyje dar vis "gyvena". Puta kreminio atspalvio, pradžioje standi, bet gan greitai keičianti savo tekstūrą ir sėdanti.
Skonis: 9/10 Pirmas gurkšnis priminė vyną. Ar tai laipsnių dėka ar savo sausa pabaiga. Nors pats alus saldokas. Iš man labiau atpažįstamų skonių tai candy cukrus, džiovintos slyvos, vyšnios, saldūs sausainiai, gal būt anyžius. Alkoholis juntamas gan švelniai arba apie jį tiesiog negalvojama, jis tikrai nėra pagrindinis alaus veido bruožas. Bendrai paėmus visi skoniai persipynę. Tai tarsi brandus susigulėjęs sūris.
Gomurys: 5/5 Išliekantis tabako ar tai skrudinto ąžuolo kartumas. Kvepiančio balno odos pojūtis čia itin ryškus. Tiesa, visi šie poskoniai grojantys neilgai ir persipynę klevų sirupo saldumu arba saldynmedžiu, kuriuos dažnai maišau.
Bendras įspūdis: 20/20 Nieko daugiau nekeisčiau šiame aluje. Tai ir viskas ko iš jo galima tikėtis. Dabar suprantu kodėl šiam alui laikas yra sąjungininkas. Jis turi savyje dar daug neišnaudoto "šarmo"
Ant butelio parašyta, kad savo skonio piką turėtų sulaukti 2018 - taisiais. Pilnai tikiu. Žinoma, kad verta ragauti, ypač tiems kas mėgsta saldžius desertinius vynus. Išraiškingas, bet tuo pačiu švelnus, be jokių šoko bombų gomuriui alutis.
Bendras balų skaičius 48/50 Pasaulinės klasės alus.
Beje, pirkti reikėtų specializuotose alaus parduotuvėse, ne didžiuosiuose centruose, kur perkami dažniausia įprastiniai savaitgalio alūs. Tuo tarpu brandūs ir brangūs ilgai guli lentynose nepaliesti ir žudomi ryškios šviesos.
P.S. Šiandien aludarių diena CHEERS!!!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą